Pilzenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pilzenas
ček. Plzeň
   Plzen CoA small.gif      Flag of Plzen.svg   
PilsenCityHall.JPG
Miesto rotušė

Pilzenas
49°45′00″N 13°23′00″E / 49.75°N 13.383333°E / 49.75; 13.383333 (Pilzenas)Koordinatės: 49°45′00″N 13°23′00″E / 49.75°N 13.383333°E / 49.75; 13.383333 (Pilzenas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Čekijos vėliava Čekija
Kraštas: Pilzeno kraštas
Gyventojų (2011): 169 688
Plotas: 138 km²
Tankumas (2011): 1 230 žm./km²
Altitudė: 308 m
Commons-logo.svg Vikiteka: PilzenasVikiteka
Kirčiavimas: Pìlzenas

Pilzenas – Čekijos miestas šalies vakaruose, Bohemijoje, Radbuzos, Mžės, Uslavos ir Uhlavos upių santakoje (nuo čia upė vadinama Berounka), 90 km į pietvakarius nuo Prahos; Pilzeno krašto centras. Miestas garsus savo alumi (žinomiausias – Pilsner Urquell) ir automobilių gamykla („Škoda“). Pilzenas pretenduoja tapti Europos kultūros sostinė 2015 m. ir dalyvauja nacionaliniame Čekijos konkurse.

Sinagoga

Įžymybės:

  • Gotikinė Šv. Baltramiejaus bažnyčia (aukščiausias Čekijoje bokštas – 100 m), pastatyta 1292 m.
  • Renesanso stiliaus XVI a. aikštė
  • Trečioji pagal dydį pasaulyje sinagoga (po Jeruzalės ir Budapešto)

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pilis pirmąsyk paminėta 976 m., kaip mūšio tarp Bohemijos kunigaikščio Boleslovo II ir imperatoriaus Oto I mūšio vieta. Miesto teises 1295 m. suteikė Vaclovas II. Tai buvo svarbus miestas kelyje NiurnbergasPeterburgas. Viduramžiais tai buvo trečias pagal dydį Bohemijos miestas (po Prahos ir Kutná Hora). Husitų karų metais tai buvo viena iš katalikų citadelių. 1468 m. Pilzeno mieste buvo pagaminta pirmoji Čekijoje spausdinimo mašina.

15991600 m. tai buvo karaliaus Rudolfo II rezidencija. Trisdešimtmečio Karo metu 1618 m. miestą užėmė protestantai, vadovaujami Mansfeldo. 1637 m. ir 1648 m. miestą dukart nesėkmingai buvo apgulę švedai.

II pasaulinio karo pabaigoje Pilzeno miestą ir visą vakarinę Bohemiją iš nacistinės Vokietijos išvadavo JAV 3-oji armija, vadovaujama generolo Pateno. Likusią Čekijos dalį išvadavo Raudonosios Armijos daliniai. Po Jaltos konferencijos šis regionas perėjo į Sovietų Sąjungos įtakos sferą.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]