Biglis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Biglis
Beagle 600.jpg
Standartas: Nr. 161, VI FCI grupė, 1.3 sekcija (kraujasekiai mažieji šunys)
Ūgis (ties ketera)
Patinas: 33-40 cm
Kalė: 30-36 cm
Svoris
Patinas: 14-18 kg
Kalė: 10-15 kg
Savybės
Plaukas: trumpaplaukis, trispalvis (juodmargis su įrūdžiu ir baltomis dėmėmis)
Aktyvumas: Labai aukštas
Intelektas: Aukštas
Temperamentas: Nepriklausomas, savarankiškas, užsispyręs, draugiškas, nuoširdus, prieraišus, linksmas
Tinkamumas apsaugai: Žemas
Tinkamumas tarnybai: Vidutinis
Vados dydis: 4-12 šuniukų
Ilgaamžiškumas: 13-16 m.

Biglis (angl. Beagle, pranc. beugler - bliauti, rėkti) – šunų veislė, kilusi iš Didžiosios Britanijos.

Tai medžioklinis (kraujasekys) šuo, naudotas Vakarų Europoje medžioti lapes, triušius, Sudane ir Palestinoješernus, Skandinavijojeelnius, JAV – paukščius.

Kilmės istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmą kartą apie mažuosius skalikus žinių randama 1481 m. XVI a. šie šunys tapo ypač vertinami Anglijos aristokratijos. Karalienė Elžbieta I išvedė ypatingai mažų, nesiekiančių nei 20 cm, biglių tipą.

Iki XIX a. anglų aristokratija tobulino šią mažųjų skalikų veislę. 1879 m. buvo pristatytas kalytės Barmaid eksterjeras, kuris beveik atitiko šių dienų biglio standartą. 1891 m. bigliai pirmąkart dalyvavo parodoje.

1890 m. Anglijoje įkurtas Anglijos biglių klubas. Nuo klubo įkūrimo prasidėjo veislės standartizavimas.

XIX amžiaus antroje pusėje bigliai buvo nuvežti į Prancūziją, kur tapo viena populiariausių veislių.

Po Pirmojo pasaulinio karo 1920 m. įvykusioje šunų parodoje nebuvo nė vieno biglių veislės šuns. Iškilo grėsmė biglių išlikimui.

Tikrojo populiarumo veislė sulaukė tik XX amžiaus pabaigoje. Kūrėsi veislynai, bigliai buvo nuvežti į Ameriką, kur tapo itin populiarūs.

Ši veislė dabar labai vertinama Suomijoje, Danijoje, Vokietijoje.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Biglis

Bigliai savo dydžiu bei išvaizda įvairiose šalyse gali būti skirtingi. Biglis pasižymi tvirtu kūno sudėjimu: vidutiniškai gili krūtinė su elastingais šonkauliais, tvirtos ir raumeningos šlaunys, kietos, sugniaužtos letenos labai tvirtais padais.

Nosis būna juoda arba rudai rausva, vidutinio ilgio, masyvi, be raukšlių. Lūpos nukarusios, kailis lygus. Akys tamsiai rudos arba riešuto spalvos, pakankamai didelės, išraiškingos. Ausys ilgos, gale užapvalintos. Kaklas ilgas, lengvai išlenktas.

Charakteris[taisyti | redaguoti kodą]

Biglių veislės šunys labai nepriklausomi ir savarankiški. Jie pasižymi nuoširdumu, draugiškumu, džiaugsmingumu ir meile visiems šeimos nariams. Tai labai nuovokus ir išradingas šuo. Dresuojant šios veislės šunis reikia daug kantrybės.

Bigliui būtinas pastovus bendravimas su šeimos nariais, jo negalima ilgam palikti vieno, nes tai gali turėti įtakos biglio psichikai.

Bigliui, kaip medžiokliniam šuniui, būtina daug judėti. Nejudėdami bigliai tunka. Be to, dažniausiai rekomenduojama nepaleisti biglio nuo pavadėlio, nes užuodęs pėdsaką biglis ieško gyvūnų ir neretai pasiklysta. Biglis yra gana stiprus – jaunesni vaikai gali šio šuns neišlaikyti už pavadėlio.

Šios veislės šunys labai myli ne tik vaikus, bet ir naminius gyvūnėlius, net kates.

Priežiūra[taisyti | redaguoti kodą]

Mažai judantis biglis gali nutukti

Biglio kailio priežiūra nesudėtinga. Nerekomenduojama dažnai maudyti. Pakanka retkarčiais perbraukti kailį rankšluosčiu ar šukomis, skirtomis trumpaplaukiams šunims. Daugiau dėmesio reikėtų skirti biglio ausims bei akims.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Biglis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka