Banko kanalas
55°52′14.64″ š. pl. 23°22′42.01″ r. ilg. / 55.8707333°š. pl. 23.3783361°r. ilg.
| Banko kanalas | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 17,1 km |
| Baseino plotas | 54 km² |
| Vidutinis debitas | 0,4 m³/s |
| Ištakos | Rėkyvos ežeras |
| Žiotys | Beržė |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka |
Banko kanalas |
Banko kanalas – upelis Šiauliuose, magistralinis sausinimo griovys Šiaulių ir Radviliškio rajonuose, vienintelis Nevėžio baseino vandens telkinys, ištekantis iš Šiaulių apylinkėse tvyrančių aukštapelkių.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iškastas 1910 m. Valstiečių banko lėšomis, dėl to ir pavadintas Banko kanalu. Prasideda nuo Rėkyvos ežero šiaurės rytų dalyje esančios Margių aukštapelkės ir surinkęs kelių Lingailių miško melioracijos griovių bei pelkių vandenis, teka į pietryčius. Ties Liutkiškiais kerta geležinkelį Šiauliai – Tauragė, teka pietvakariniu Radviliškio miesto pakraščiu ir prie Ilguočių kaimo įteka į Beržę 26 km nuo jos žiočių.
Baseino plotas 54 km². Vagos plotis 7–15 m, didžiausias gylis 1,7 m. Srovės greitis 0,1 m/s. Vidutinis nuolydis 0,5 m/km. Vidutinis debitas 0,4 m³/s.[1]
Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Rainys. Banko kanalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 623 psl.