Baltasis godūnas
| Choiromyces meandriformis Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos | ||
|---|---|---|
 Baltasis godūnas (Choiromyces meandriformis) | ||
| Mokslinė klasifikacija | ||
 Index Fungorum
| ||
| Binomas | ||
| Choiromyces meandriformis Vittad., 1831 | ||
| Sinonimas | ||
|
Baltasis godūnas (Choiromyces meandriformis) – bobausinių šeimai priklausantis, požeminis, valgomas (IV kategorijos) grybas. Lietuvoje yra nykstantis, todėl įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje dar vadinamas rusų baltuoju triumu, laumiabulviu.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaisiakūniai 3-8 cm skersmens, netaisyklingi, dažniausiai kauburiuoti; luobelė šviesi, gelsvai pilka arba šviesiai ruda, lygi, kartais tinkliškai išmarginta baltais ruoželiais ir atrodo lyg suaižėjusi. Trama tampri, jaunų vaisiakūnių balta, senesnių baltai pilka, skersiniame pjūvyje matyti daugybė gelsvai rudų ir tamsesnių raukšlių. Aukšliai verpstiški, į viršūnę platėja, juose yra po 8 sporas. Sporos šviesiai gelsvos, rutuliškos, 16-21 μm, jų paviršiuje gausu ilgų, iki 4, kartais net iki 8 μm ilgio dygliukų.
Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Auga lapuočių ir spygliuočių miškuose, ypač kalkingose dirvose. Godūno vaisiakūniai dažnai išlenda į dirvos paviršių, todėl juos rasti lengviau negu trumus. Auga vakarinėje, pietvakarinėje, vidurio, rytinėje ir šiaurės rytinėje Lietuvos dalyse. Europoje šiauriausia šio grybo paplitimo riba nustatyta ties Danija, centrine Švedija ir vakarine Lietuvos dalimi.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
