Aukšliagrybūnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ascomycota
Aukšliagrybis
Aukšliagrybis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Aukšliagrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Ascomycota)
Eilės
Ragangrybiečiai (Taphrinales)
Ausūniečiai (Pezizales)
Helotiečiai (Helotiales)
Žvynokiečiai (Rhytismatales)
Skalsiagrybiečiai (Clavicipitales)

Aukšliagrybūnai (lot. Ascomycota, vok. Schlauchpilze) – grybų skyrius.

Grybai išaugina cilindro, buožės ar rutulio formos aukšlius (askus), kuriuose susidaro po 8 aukšliaspores. Praplyšus aukšliui, sporos su didele jėga yra iš jo iššaunamos. Sporas išnešioja vėjas. Šių grybų vaisiakūniai yra disko, lėkštelės, dubenėlio, puodelio formos, su kotu arba bekočiai, smulkučiai, tik pro mikroskopą matomi vienaląsčiai organizmai (mielės) arba dideli iki 15-20 cm skersmens (briedžiukai, bobausiai).

Aukšliagrybiai skiriasi gyvenimo būdu, teikiama nauda ar daroma žala. Jie sukelia daugybę augalų, naminių gyvūnų, žmonių ligų; be to, jie yra svarbūs tam tikrų maisto produktų gamybai, pvz., sūrio ir duonos, alaus ir vyno. Aukšliagrybiai svarbūs medicinai, nes Penicillium chrysogenum gaminamas antibiotikas penicilinas labai svarbus kovojant su bakterijų sukeliamomis ligomis. Taip pat iš kai kurių šių grybų gaminami fermentai, vitaminai, pašariniai baltymai ir kt. naudingos medžiagos. Dauguma jų aktyviai ardo ligniną, celiuliozę, gliukozę ir net baltymingus maisto produktus.

Aptikti galima ant sudrėkusios mūrinės sienos, lubų, ar kitokių neorganinės kilmės daiktų. Auga ant popieriaus, drabužių, suirusios avalynės. Nukritę lapai, šakelės, apmirusi žolinė danga, maisto atliekos aukšliagrybių drauge su kitais grybais ir mikroorganizmais greitai paverčiami trąšia dirva.

Sistematika paini. Jie aptinkami visose geografinėse platumose, labai įvairuoja vaisiakūnių forma, spalva ir dydžiu. Aukšliagrybių yra daugiau nei 30 tūkst. rūšių, būdingiausi yra bobausiai ir briedžiukai, nors valgomų yra daugiau nei 30 grybų rūšių. Ypač naudingi vienaląsčiai grybai – mielės, plačiai vartojamos tiek maistui, tiek pašarams. Svarbūs ir kiti aukšliagrybiai, tokie kaip karingoji grūdmenė, išauganti rudenį ant naktinio drugio lėliukės. Šis ir kai kurie kiti aukšliagrybiai užpuola nusilpusius, kenksmingus miškui vabzdžius bei lėliukes ir juos pribaigia.

Pagrindinės Lietuvoje augančių aukšliagrybių eilės:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka