Aukso atsargos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Aukso atsargos – valstybės oficialiųjų tarptautinių atsargų dalis. Aukso atsargas paprastai valdo, nustato jų dydį, priima sprendimus pirkti arba parduoti, nustato atsargų saugojimo vietą centrinis bankas. Aukso atsargas sudaro aukso luitai ir monetos.[1] Standartinis aukso luito svoris sudaro 400 Trojos uncijų.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Aukso atsargos gali būti naudojamos tarptautiniams atsiskaitymams, tarptautinio mokėjimų balanso deficitui padengti ir valstybės valiutos kursui tarptautinėse rinkose stabilizuoti. Auksas gali būti perkamas arba parduodamas aukso rinkose, aukcionuose kitų valstybių finansinėms institucijoms ar, atskirais atvejais, gali būti panaudojamas kaip užstatas gauti kreditą iš kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Auksas valstybių centrinių bankų rezervu pradėtas naudoti aukso standarto laikais. Po to, kai 1971 m. JAV atsisakė laikytis dolerio konvertacijos į auksą įsipareigojimo, auksas iš dalies prarado turėtą ekonominę reikšmę. Kai kurios šalys – Kanada, Vokietija, Prancūzija, Italija, Belgija XX a. pabaigoje sumažino aukso atsargas. 2004 m. pasaulio centriniai bankai ir tarptautinės organizacijos turėjo apie 19℅ viso pasaulio aukso atsargų.[2]

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuva pagal 1920 m. sudarytą Lietuvos ir Rusijos taikos sutartį, Lietuva gavo 3 mln. aukso rublių kompensaciją. Šis auksas buvo deponuotas Švedijoje ir Šveicarijoje. Iki sovietų okupacijos 1940 m., Lietuvos bankas penkiose užsienio valstybėse iš viso saugojo 9 593,4 kg aukso. 1992 m. visą Lietuvos auksą grąžino Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. 1940 m. Tarptautinių atsiskaitymų bankas nuostoliams, patirtiems užšaldžius jo sąskaitą Lietuvos banke, kompensuoti perėmė iš Lietuvos banko 62,2 kg aukso. Likusią aukso dalį (569,8 kg) Lietuva iš Tarptautinių atsiskaitymų banko atgavo 1992 m. Ši dalis Lietuvos bankui buvo perrašyta į jo aukso sąskaitas Anglijos banke. 1992 m. Lietuva gavo kompensaciją už auksą, laikytą Švedijos centriniame banke. Lietuvos auksas, laikytas JAV Federalinėje rezervų sistemoje buvo panaudotas Lietuvos diplomatinės tarnybos emigracijoje veiklai finansuoti.[3]

1997 m. Lietuva turėjo 5,6 t aukso. Jis tuomet buvo vertas 62,1 mln. JAV dolerių, atsižvelgiant į Tarptautinio valiutos fondo rekomenduotą Trojos uncijos kainą – 333 JAV dolerius. 2012 m. sausio pabaigoje Londono biržoje aukso kaina buvo pasiekusi 1.742 JAV dolerius už Trojos unciją. Tad 2012 m. pradžioje Lietuvos turėtos 5,8 t aukso atsargos jau buvo įvertintos 325,7 mln. JAV dolerių suma.[4]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Petras Lingė, Julius Algimantas Urbonas. Aukso atsargos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 216 psl.
  2. http://www.gold.org/value/markets/supply_demand/central_banks.html Central Banks and Official Institutions. World Gold Council
  3. http://www.lb.lt/prieskario_auksas_ir_jo_atgavimas Lietuvos bankas. Prieškario auksas ir jo atgavimas
  4. http://vznotes.vz.lt/Newspaper/RA99.NSF/articles/C225746500251CD7C2257996002BFFE2?OpenDocument Žaidimai rinkoje pabiro milijonais