Augustas Šilius

Augustas Šilius
Gimė	1901 m. rugsėjo 16 d. Kaunas
Mirė	1988 m. liepos 21 d. (86 metai) San Paulas, Brazilija
Veikla	radiotechnikas, inžinierius

Augustas Šulcas-Šilius (1901 m. rugsėjo 16 d. Kaune – 1988 m. liepos 21 d. San Paule, Brazilija) – inžinierius, radiotechnikas, karo technikos ryšių viršininkas, Lietuvos kariuomenės majoras.

Biografija

Mokytis pradėjo Kaune, gimnaziją baigė Smolenske (Rusija). Grįžęs į Lietuvą 1918 m. dirbo dirbtuvėse „Br. Šmidtai“, tai pat 1919 m. dirbo samdomu raštininku 1-ajame pėst. gūdų pulke. 1921 m. gruodžio 18 d. baigė Karo mokyklą (IV laida), suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis. 1922 m. sausio 6 d. paskirtas į Elektrotechnikos batalioną, birželio 4 d. paskirtas mokomosios kuopos būrio vadu ir technikos instruktoriumi. 1923 m. pavasarį išklausė radijo telegrafijos kursus. Nuo 1923 m. 1-os lauko radijo stoties viršininkas. 1923 m. nuo liepos 28 d. iki lapkričio 1 d. buvo pasiųstas į radijo kursus „Telefunken“ Berlyne ir Stokholme.

1923 m. lapkričio 4 d. grįžęs komandiruotas į mokomąją kuopą, nuo 1924 m. ėjo ir radijo kuopos vado pavaduotojo pareigas. 1925 m. sausio 8 d. pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 m. sausio 1 d. perkeltas į Technikos pulką, 1927 m. rugsėjo 3 d. – Ryšių batalioną. 1928 m. sausio 27 d. baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto technikos skyrių (II laida). 1928 m. vasario 1 d. paskirtas radijo kuopos vadu. 1929 m. lapkričio 23 d. pakeltas į kapitonus, 1932 m. gegužės 24 d. – į majorus. 1935 m. kovo 1 d. paskirtas mokomosios kuopos vadu. 1937 m. baigė intendantų kursus. 1939 m. pakeitė pavardę į Šilius. 1941 m. vasarį paleistas į atsargą.

Nuo 1923 m. dalyvavo įvairiuose radijo stočių bandymuose, tame tarpe kilnojamos radijo stoties Kretingoje šaukiniu LIS. Bataliono technikos dirbtuvėse ir neetatinėje laboratorijoje prie radijo kuopos vykdė įvairius radijo bandymus. Taip pat aktyviai dalyvavo transmisijos (Aukštieji karininkų kursai) ir Alfonso Jurskio radijo kabineto (Aukštieji karo technikos kursai) laboratorijų veikloje. Radijo kuopai vadovaujant, bataliono technikos dirbtuvėse sumontuota maža nešiojama trumpų bangų stotelė RK1, buvo gauti geri rezultatai. Buvo vedęs. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.), DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1932 m.).

1941 m. repatrijavo į Vokietiją, įgijo radijo inžinieriaus kvalifikaciją, dirbo „Telefunken“ firmoje. 1949 m. išvyko į Braziliją, dirbo elektroinžinerijos srityje. Buvo aktyvus Brazilijos lietuvių bendruomenės narys.

Visuomeninė veikla

Vienas iš Lietuvos karių radijo mėgėjų draugijos (1926–1934 m.) steigėjų bei jos sekretorius, vienas pirmųjų radijo mėgėjų Lietuvoje. Daug spausdino ryšių technikos klausimais. Išspausdino virš 30 straipsnių, daugiausia leidiniuose „Karys“, „Kardas“, „Mūsų žinynas“ ir kt. Išleista brošiūra „Lietuvos karių radio mėgėjų draugija“ (1928 m.) atsp. iš „Mūsų žinyno“. Pirmoji knyga: „Ryšių batalionas pirmasis dešimtmetis 1919–1929“ (1929 m.), toliau „Radio imtuvai“ (1929 m.), „Teleprinteriai“ (1935 m.), „Radijo technikos pagrindai“ (1939 m.). Nuo 1938 m. leidinio „Karo technikos dalių dvidešimtmetis 1919–1939“ redakcinės komisijos narys. Parašė ryšininkų skyrių knygai „Lietuvos ginkluotos pajėgos 1918–1940“ V. Statkus, 1986.

Šaltiniai

• Bostono lietuvių enciklopedija, t. 29, p. 495
• Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953, Vilnius, 2007, T. VII, p. 293