Audronė Bagatyrytė
| Audronė Bagatyrytė | |
|---|---|
| Gimė | 1956 m. gegužės 30 d. Obeliai |
| Mirė | 2010 m. kovo 1 d. (53 metai) Šiauliai |
| Sutuoktinis (-ė) | Edmundas Leonavičius |
| Veikla | Lietuvos teatro ir televizijos režisierė |
| Organizacijos | Šiaulių dramos teatras |
| Pareigos | režisierė |
| Alma mater | Lietuvos konservatorija |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Lietuvos Kultūros ministerijos premija | |
Audronė Bagatyrytė ( 1956 m. gegužės 30 d. Obeliai – 2010 m. kovo 1 d. Šiauliai) – Lietuvos teatro ir televizijos režisierė, aktorė.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1974 m. baigė Šeduvos vidurinę mokyklą. 1978 m. baigė Lietuvos konservatorijos TV režisierių kursą, vadovas Algimantas Galinis. 1979–1980 m. stažavosi pas režisierę Aureliją Ragauskaitę Šiaulių dramos teatre. 1980–1985 m. studijavo teatro režisūrą Marijos Knebel klasėje A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje.
Pastatė spektaklių Barnaulo (Rusija) Jaunojo žiūrovo ir Klaipėdos dramos teatruose. 1986–1991 m. Šiaulių dramos teatro režisierė. 1991 m. su vyru aktoriumi E. Leonavičiumi įkūrė netradicinio teatro studiją „Edmundo studija 3“. Su studijos monovaidinimais pasirodė tarptautiniuose renginiuose Lietuvoje, Egipte, Baltarusijoje, Danijoje, Suomijoje, Tunise, Čekijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Austrijoje ir kitur.
Nuo 1998 m. teatrų tarptautinės organizacijos „Informal European Theatre Meeting“ narė. Dalyvavo šiuolaikinio meno ir teatro festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Parengė literatūros Vakarų, fotografijos parodų, sukūrė videofilmą „Laiškai judesiui“ (1995 m.).[2] Parašė scenarijų ir režisavo Šiaulių miesto bendruomenės renginius: Sukilėlių kalnelio jubiliejaus minėjimą, vakarus, skirtus V.Kudirkai, Šatrijos Raganai. Režisavo 1999 m. pirmą kartą Lietuvoje paminėtą Afrikos Dieną. Su E. Leonavičiumi parengė fotoparodų („Fiksavimai“, Šiaulių P. Višinskio bibliotekoje; „Ritualinių vietų vaizdai“, nacionalinėje UNESCO komisijoje Vilniuje ir kt.)
Pastatymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiaulių dramos teatre:
- Hansas Kristianas Andersenas. Bjaurusis ančiukas, 1986 m.
- Paryžius, kuriame…, 1987 m., pagal A. Tuluz-Lotreko paveikslus
- Anatolijus Kairys. Mūsų vaikai, 1988 m.
- Juozas Erlickas. Blinkuva, 1989 m., autorinė improvizacijė vaikams pagal lietuvių mitologiją
- Protėvių dangaus žiūrėtų…, vaikams, pagal savo pačios pjesę, 1989 m.
Edmundo studijoje 3:
- Gyvas negyvas Hamletas, 1992 m., pagal V. Šekspyrą
- Kitas, 1993 m.
- Oidipas žmogus, 1997 m., pagal Sofoklį
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1990 m. Lietuvos Kultūros ministerijos premija
- 2000-2001 m. Aukščiausio laipsnio valstybės meno stipendija
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ [neveikianti nuoroda] Šiaulių Povilo Višinskio viešoji biblioteka
- ↑ Audronė Bagatyrytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 433 psl.