Audrey Hepburn

Audrey Hepburn
Tikras vardas	Odrė Hebern
Gimė	1929 m. gegužės 4 d.
Mirė	1993 m. sausio 20 d. (63 metai)
Šalis	Didžioji Britanija
Žymesni vaidmenys
Princesė Ana, Atostogos Romoje, 1953 m. Sabrina Fairčaild, Sabrina, 1954 m. Holi Golaitli, Pusryčiai prie Tifani, 1961 m. Eliza Dolitli, Mano mažoji ledi, 1964 Nikolė, Kaip pavogti milijoną, 1966 m.
Apdovanojimai
Oskaras - 1954 m. BAFTA - 1954, 1960, 1963 m. Auksinis gaublys - 1954 m.

Odrė Hebern (angl. Audrey Kathleen Ruston; 1929 m. gegužės 4 d. Briuselyje, Belgijoje – 1993 m. sausio 20 d.) – britų aktorė, modelis, humanistė.

Ji – vienintelis anglų bankininko Joseph Anthony Ruston ir Olandijos baronienės Ella van Heemstra vaikas. Vėliau Audrey tėvas „Hepburn“ pridūrė prie savo pavardės ir Audrey tapo Audrey Hepburn-Ruston. Ji turi du įbrolius iš motinos pirmosios santuokos. Audrey Hepburn pagarsėjo grožiu, elegancija ir grakštumu. Ji iki šiol laikoma viena iš Holivudo stiliaus ikonų.

Biografija

Jaunystė

Nors gimė Briuselyje, savo vaikystę Audrey Hepburn praleido keliaudama po Angliją, Belgiją ir Nyderlandus dėl savo tėvo darbo. Kai jai sukako penkeri metai, Audrey buvo išsiųsta į Anglijos internatą. Po metų šeimą paliko tėvas. Vaikystė be tėvo atsiliepė vėlesniam Audrey Hepburn gyvenimui. 1939 m. motina Audrey ir jos du įbrolius atsivežė į Nyderlandus. Nacių okupacijos metais aktorės šeima patyrė daug sunkumų. Audrey Hepburn karo metais labai prastai maitinosi, buvo baisių nacių represijų liudininkė, jai su šeima teko slėptis. Audrey išgyventi nacių okupacijos metus padėjo tik šokiai: ji mokėsi baleto nuo penkerių, vėliau ją mokė mama. Ši meilė šokiui ir pastūmėjo Audrey tapti aktore. Po karo su šeima Audrey Heburn buvo perkelta į Amsterdamą, kur toliau mokėsi baleto ir dirbo modeliu, kad užsidirbtų papildomų pinigų. Viena iš jos baleto mokytojų buvo Lietuvos žydų kilmės baleto šokėja Sonia Gaskell. Audrey Hepburn išvyko į Londoną, kur gavo stipendiją šokio mokykloje, taip pat toliau dirbo modeliu. Audrey buvo pasakyta, kad dėl savo ūgio (169 cm) ir profesionalumo trūkumo ateities su šokiais sieti negalės. Ji labai nusivylė, bet ir toliau smarkiai dirbo. Audrey Hepburn šoko kartu su choru, kol pagaliau gavo vaidmenį „Sauce Piquante“. Ji vaidino dvylikoje spektaklių per savaitę, be to, vis dar dirbo modeliu.

1950-1960 m.

1951 m. Audrey Hepburn pagaliau gavo kelis smulkius vaidmenis. 1952 m. ir 1953 m. didesni vaidmenys filmuose „The Secret People“ ir „Monte Carlo, Baby“ Audrey Hepburn nuvedė prie garsios scenaristės Colette. Pastaroji nusprendė, kad Audrey puikiai tiktų Gigi vaidmeniui to paties pavadinimo filme. Taigi greitai Audrey Hepburn išvyko į Niujorką vaidinti Brodvėjaus šou. Tuo pat metu (1953 m.) aktorė gavo ir vieną žymiausių savo vaidmenų filme „Atostogos Romoje“. Audrey Hepburn įkūnijo Europos princesę Aną ir už vaidmenį gavo Oskarą. Taip pat sėkmės Audrey Hepburn sulaukė suvaidinusi filme „Sabrina“. Aktorė buvo nominuota Oskarui, dizainerio Givenchy, kuris kūrė kostiumus „Sabrinai“, dėka tapo mados ikona. Audrey Hepburn ir toliau filmavosi sėkminguose projektuose: 1956 m. filme „Karas ir Taika“, 1959 m. – „Vienuolės istorija“. Už pastarąjį nominuota Oskarui.

Karjeros viršūnė

1959 m. Audrey vaidino filme „Žalieji rūmai“, o 1960 m. ir vėl nominuota Oskarui už vaidmenį filme „Menantis pikta“. Po metų Audrey Hepburn nusifilmavo labiausiai ją išgarsinusiame filme „Pusryčiai prie Tifani“. Jame Audrey – vakarėlius mėgstanti mergina Holi. Nors su šiuo filmu aktorė siejama iki šiol, po „Pusryčių prie Tifani“ ji ėmėsi visai kitokio vaidmens filme „Vaikų valanda“. Šiame filme Audrey Hepburn vaidino mokyklos direktorę. 1963 m. filmas „Šarada“ buvo didelis pasisekimas. Ji ir vėl buvo nominuota Oskarui. Šįkart už filmą „Mano puikioji ledi“, kur vaidino gėlių pardavėją. Po filmų „Kaip pavogti milijoną“, „Dviese kelyje“ ir „Palauk iki sutems“ Audrey Hepburn išėjo į atostogas auginti dviejų sūnų. Iš atostogų grįžo 1975 m. vaidinti Šono Konerio priešingybės filme „Robinas ir Merijon“, bet jos vėlesni vaidmenys nebebuvo taip gerai vertinami.

Paskutiniai metai

1979 m. Audrey vaidino filme „Kilmės istorija", 1980 m. – „Jie visi juokėsi“. Vis dėlto ji labiau koncentravosi ties parama badaujantiems vaikams. 1987 m. aktorė oficialiai pripažinta UNICEF geros valios ambasadore. Tais pačiais metais ji paskutinį kartą pasirodė televizijoje. 1989 m. Audrey Hepburn filmavosi paskutiniame filme „Visada“. Audrey Hepburn paskutinius gyvenimo metus paskyrė UNICEF veiklai, keliavo į Somalį lankyti badaujančių vaikų. 1992 m. ji jau sirgo vėžiu. Po metų aktorė mirė savo namuose Šveicarijoje.

Asmeninis gyvenimas

1952 m. Audrey susižadėjo su Džeimsu Hansonu. Ji teigė, kad tai – meilė iš pirmo žvilgsnio, vis dėlto prieš pat vestuves aktorė persigalvojo. Ji nusprendė, kad dėl to, kad abu nori siekti karjeros, visą laiką turėtų leisti atskirai vienas nuo kito. Audrey Hepburn buvo ištekėjusi du kartus. Pirmasis jos vyras – aktorius Melas Ferreras (ši santuoka truko 15 metų), antrasis – italų gydytojas Andrėjus Dotti. Nuo abiejų Audrey susilaukė po sūnų: 1960 m. Šono su M. Ferreru ir 1970 m. Luko su A. Dotti. Gyvenimo pabaigoje Audrey Hepburn artimai bendravo su olandų aktoriumi Robertu Woldersu. Ją su Robertu supažindino draugas dar tada, kai ji buvo ištekėjusi už A. Dotti. Po skyrybų su A. Dotti Audrey Hepburn pradėjo gyventi kartu su R. Woldersu, bet jie nesusituokė. 1989 m. Audrey Hepburn devynerių bendro gyvenimo metu su Robertu pavadino laimingiausiais gyvenimo metais. Ji teigė, kad jie buvo susituokę, nesvarbu, kad formaliai to neįteisino.

Pagrindiniai apdovanojimai

1. 1954 m. Oskaras už vaidmenį filme „Atostogos Romoje“.
2. 1954 m. BAFTA apdovanojimas už vaidmenį filme „Atostogos Romoje“.
3. 1954 m. Auksinis gaublys už vaidmenį filme „Atostogos Romoje“.
4. 1960 m. BAFTA apdovanojimas už vaidmenį filme „Vienuolės istorija“.
5. 1963 m. BAFTA apdovanojimas už vaidmenį filme „Šarada“.

Nuorodos

• Donald Spoto "Enchantment: The Life of Audrey Hepburn"
• Audrey Hepburn internetinėje filmų duomenų bazėje [1]
• Audrey Hepburn biografija http://www.moviefone.com/celebrity/audrey-hepburn/1035853/biography

Vikicitatos