Audiniškės

Šis straipsnis apie kaimą Lenkijoje. Apie panašiu vardu vadinamą viensėdį Anykščių rajono savivaldybėje skaitykite straipsnyje Audeniškis.

Audiniškės lenk. Audyniszki
Audiniškės 54°17′35″ š. pl. 22°08′55″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis	Geldapės apskritis
Valsčius	Benkaimio valsčius
Pašto kodas	19-520

Audiniškės (lenk. Audyniszki, vok. Audinischken (1938–1945 m. vok. Hilpertswerder)) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Varmijos Mozūrų vaivadijos Geldapės apskrities Banie Mazurskie (Benkaimio) valsčiuje.

Geografija

Kaimas išsidėstęs miškingoje vietoje, į šiaurės rytus nuo valsčiaus centro Benkaimio. Pietuose iškilusios moreninės kalvos – Audiniškių kalnai – jų aukštis siekia 150–180 m v. j. l. Kalvų viduryje – 183,5 m aukštuma. Turistai dažniausiai kopia į prie plento dūnksančią plokščią kalvą, nuo kurios gerai matosi apylinkės panorama.

Vakaruose telkšo Jagočanų ežerėlis (lenk. jezioro Jagoczany) ir, kiek šiauriau, stovi Jagočanų (lenk. Jagoczany) kaimas. Tarpukariu ežerėlis buvo vadinamas Gleisgarbener See, o kaimas – Gleisgarben. Rytprūsių tyrinėtojas Adalbertas Becenbergeris vietovardžius, turinčius savo sudėtyje žodį garbis (liet. kalnas) priskyrė prūsiškiems, todėl ežerėlis ir kaimas priklauso jau prūsų (o nebe lietuvių genčių) gyvenamai teritorijai. Iš to išeina, kad tarp dabartinių Jagočanų ir Audiniškių senovėje ėjo lietuvių ir prūsų gentis skirianti riba. Rininės kilmės Jagočanų ežerėlio plotas yra 4,6 ha; gylis – iki 2 m. Iš jo išplaukia Jankos kanalas (lenk. Kanał Janki), už 6,2 km įtekantis į Geldapę.

Istorija

Kaimas kelis kartus keitė vardą. Ilgą laiką vadinosi Audiniškėmis (vok. Audinischken), o 1938 m. pervadintas į Hilpertswerder. 1951 m. įgavo dabartinį pavadinimą. Vietovardžio kilmė neaiški, bet priesaga –išk– byloja apie jo lietuviškumą.

Audiniškės įsikūrė XVI a. antrojoje pusėje. 1710 m. krašte kilo maro epidemija ir nuo jos mirė 41 kaimo gyventojas. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje kaimiečiai evakavosi į Vokietiją. Pokaryje valdžia akcijos metu vieną iš sodybų nugriovė, kad šias statybines medžiagas, kartu su kitomis iš Rytų ir Vakarų Prūsijų buvusių gyvenviečių, panaudotų Varšuvos atstatymui.

1895 m. kaime buvo 18 gyvenamųjų namų su 131 gyventoju. 1939 m. gyveno 84 kaimiečiai, o 1949 m. – tik keturi ūkiai buvo apgyvendinti – kiti stovėjo be priežiūros.

Nuorodos

• Audiniškės žemėlapyje