Atsinaujinančių išteklių energetika Lietuvoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kruonio elektrinė
Vėjo turbina Lietuvoje
Vėjo jėgainės ir saulės kolektorių konstrukcija šalia Alytaus.

Atsinaujinančių išteklių energetika Lietuvoje mažina šalies priklausomybę nuo importuojamo kuro bei organinio kuro įtaką aplinkai. Jų panaudojimas elektrai ir šiluminei energijai gaminti bei transportui sudaro galimybes mažinti vis brangstančio iškastinio importuojamo kuro, gamtinių dujų bei naftos produktų, naudojimą. 2011 m. 86,5 % visų atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudų sudarė malkos, kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekos (biomasė), 4,4 % – biodegalai, 3,9 % – hidroenergija, 3,8 % – vėjo energija, 1,1 % – biodujos, 0,3 % – geoterminė energija.[1] 2010 m. atsinaujinančių išteklių energetika Lietuvoje sudarė 19,7 %.[2]

LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis įstatymo uždavinys – užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 m. sudarytų ne mažiau kaip 23 % ir ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą.

Įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose 2020 metais:

  • atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 %;
  • elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 20 %;
  • centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 %, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 %.

Biomasė[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Biomasė Lietuvoje.

Didžiausią dalį visos atsinaujinančių išteklių energetikos suvartojamos energijos Lietuvoje. Daugiausiai suvartojamos malkos, kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekos. Pagal biomasės kiekį tenkanti vienam žmogui Lietuva yra antra Europos Sąjungoje.

Biodegalai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Biodegalai Lietuvoje.

2007 m. pagal biodegalų suvartojimą Lietuva buvo 13-a visoje Europos Sąjungoje.

Biodegalai[3]
Iš viso 2005 (GWh) Iš viso 2006 (GWh) Iš viso 2007 (GWh)
Iš viso Iš viso Biodyzelis Bioetanolis Iš viso Biodyzelis Bioetanolis
97 226 162 64 612 477 135

Biodujos[taisyti | redaguoti kodą]

Metai 2009 2010 2011
Milijonai kubinių m 9,8 20,9 23,2

Hidroenergija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Hidroenergija Lietuvoje.

Geoterminė energija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Geoterminė energija Lietuvoje.

Lietuvoje aukštu geoterminiu ištekliu potencialu pasižymi jos vakarinė dalis ir artima Baltijos jūros akvatorija. Čia fiksuojamas anomaliai aukštas apie 100 mW/m² šilumos srautas, palyginti su vidurkiu – 45 mW/m². Šio šalies regiono gelmėse slypinti geoterminė energija pasiskirsto keturiuose gręžiniais pasiekiamuose horizontuose.

Saulės energetika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Saulės energetika Lietuvoje.

Saulės energetika Lietuvoje per 2010 m. pagamino 2,4 MWh energijos.[4] Didžiausios saulės elektrinės Lietuvoje: Trakiuose (940 kW) ir Juozapavoje (995 kW).[5]

Vėjo energetika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Vėjo energetika Lietuvoje.
Metai 1998–2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Įsteigta (MW) 0 6 0 42 3 3 37 72 16
Metinė gamyba (MW) 0 6 6 48 51 54 91 163 179

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Energetikos statistika (Lietuvių k.)." stat.gov.lt: 2012-06-15. Nuoroda tikrinta 2012-06-16.
  2. "Energetikos statistika EU (Anglų k.)." Eurostat: 2012-06-18. Nuoroda tikrinta 2012-06-18.
  3. Biofuels barometer 2007 – EurObserv’ER Systèmes solaires Le journal des énergies renouvelables n° 179, s. 63–75, 5/2007
  4. "Energetikos statistika 2010 m. keitėsi šalies kuro ir energijos sąnaudų struktūra (Lietuvių k.)." stat.gov.lt: 2011-06-05. Nuoroda tikrinta 2012-06-10.
  5. "Pradėjo veikti didžiausios saulės elektrinės (Lietuvių k.)." delfi.lt: 2012-09-26. Nuoroda tikrinta 2012-09-26.