Atari
| Atari | ||
|---|---|---|
|
|
||
| Tipas | Akcinė bendrovė | |
| Įkurta | 1972 m. birželio 28 d. kaip Atari, Inc. 1984 m. kaip Atari Corporation ir Atari Games 1998 m. kaip Atari Interactive |
|
| Būstinė | Niujorkas, Niujorko valstija, JAV Lionas, Prancūzija |
|
| Pramonė | Video ir kompiuteriniai žaidimai, plataus vartojimo elektronikos įrenginiai | |
| Holdingas | Atari, SA | |
| Svetainė | atari.com | |
Atari – įmonės ir prekinio ženklo pavadinimas, priklausantis kelioms bendrovėms nuo jo įkūrimo 1972 m. Šiuo metu valdomas bendrovės „Atari Interactive“, kuri priklauso prancūzų holdingo bendrovei „Atari, SA“ (ASA).[1] Originaliąją „Atari, Inc.“ 1972 m. įkūrė Nolanas Bušnelis ir Tedas Dabnis (Ted Dabney). Tuomet įmonė buvo viena iš pradininkių žaidimų automatų, video žaidimų konsolių bei namų kompiuterių rinkoje. Įmonės produktai, kaip kad Pong ir Atari 2600 buvo pagrindas žaidimų rinkoje nuo XX a. 8-ojo iki 9-ojo dešimtmečio.
Turinys |
[taisyti] Istorija
[taisyti] Atari Inc.
1971-ųjų pavasarį Nolanas Bušnelis ir Tedas Dabnis pradėjo kurti kompiuterinį žaidimą, panašų į vieną apskritai pirmųjų skaitmeninių žaidimų Spacewar!. Žaidimui išrinktas Computer Space pavadinimas. 1972 m. birželio 27 d. jiedu įkūrė „Atari“ (tuomet ji vadinosi „Syzygy Co.“). Naująjį pavadinimą Bušnelis išrinko iš kinų stalo žaidimo Go terminų; atari (当たり) reiškia terminą, kai vienas ar daugiau akmenukų yra neišvengiamai numušami priešininko.
1972 m. lapkričio 29 d. „Atari“ išleido vieną sėkmingiausių žaidimų automatų seriją – PONG. 1973 m. liepos 16 d. pasirodė dar vienas žaidimas Space Race.
1976 m. Nolanas Bušnelis pardavė „Atari“ bendrovei „Warner Communications“ už 28 mln JAV dolerių.[2] 1977 m. įmonė išleido savo pirmąją konsolę, naudojančią kasetes, Atari 2600 (ar Atari VCS), kurios vienetų jau parduota per 40 mln. Kiek vėliau kompanija žengė ir į namų kompiuterių rinką, išleisdama Atari 8-bit kompiuterį. Nepaisant pažangios grafikos, kompiuterį nustelbė konkurentas Commodore 64.
Ankstyvajame XX a. 9-ajame dešimtmetyje veikiama didžiulės konkurencijos, įmonė susidūrė su sunkia finansine padėtimi, netekdama apie $ 1 mln. pajamų per dieną. 1983 m. JAV praūžusi video žaidimų rinkos krizė priveda prie bankroto. 1984 m. liepos 3 d. „Warner Communications“ parduoda vieną „Atari“ padalinį bendrovei „Tramiel Technologies“ už $240 mln. dolerių, netrukus padalinys pervadinamas į „Atari Corporation“. Kitas padalinys pervadinamas į „Atari Games“ ir įtraukiamas į bendrovės „Namco“ sudėtį.
[taisyti] Atari Games
„Atari Games“ tęsia žaidimų kūrimą, išleisdama kelis sėkmingus produktus, kaip Super Sprint ir Hard Drivin. 9-ajame dešimtmetyje įmonė susiduria su kebliomis bėdomis dėl žaidimo Tetris neteisėto plagiavimo. Kompanija jau buvo išleidusi apie 500 000 žaidimo vnt. ir buvo bepradedanti manyti, jog kovą teisme laimės, tačiau buvo priversta atlyginti žalą ir taip pablogino finansinę padėtį.
[taisyti] Atari Corporation
1984 m. „Atari Corporation“ likusias lėšas, skirtas konsolių gamybai, panaudoja 16/32 bitų kompiuterio Atari ST gamybai, kurio pasirodymas rinkoje leido įmonių grupei finansiškai atsigauti. Kompiuterio pardavimai sėkmingiausiai klostėsi Europoje, kituose regionuose teko gerokai pakonkuruoti su Commodore Amiga.
1989 m. „Atari korporacija“ išleidžia savo pirmąją delninę žaidimų konsolę Atari Lynx, tačiau vėlgi produktą nustelbia kitos kompanijos gaminys, šįkart – „Nintendo“ Game Boy. 1992 m. įmonė išleidžia patobulintą Atari ST versiją, Atari Falcon. Tačiau jau 1993 m. prekyba nutraukiama. „Atari“ nusprendžia toliau skverbtis į konsolių rinką, išleisdama 64-bitų žaidimų konsolę, bet pasirodo, jog su tokiomis gigantėmis kaip „Nintendo“ ir „Sega“ konkuruoti itin sunku.
1996 m. „Atari“ pasitraukia iš video žaidimų pramonės ir tų pačių metų liepos 30 d. susijungia su „JT Storage“, standžiųjų diskų gamintoja. 1998 m. vasario 23 d. „JTS“ savo „Atari“ akcijų dalį parduoda bendrovei „Hasbro Interactive“.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Atari Inc. (2003-03-31). "10-KT · For 3/31/03." Atari Inc.. Nuoroda tikrinta 2007-11-06.
- ↑ „Warner signs pact to purchase Atari.“, Clare M. Reckert (1976), The New York Times. Nuoroda tikrinta 2011-10-28.
[taisyti] Nuorodos
- Oficiali svetainė
- Atari istorijos muziejus – „Atari“ archyvai