Amiga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Commodore Amiga)
Amiga
Amiga 1000 (1985 m.)
Tipas Asmeninis kompiuteris „Amiga 1000“
Išleidimo data 1985 m.
Nutraukimo data 1987 m.
Procesorius Motorola 68000, 7,16 MHz (NTSC), 7,09 MHz (PAL)
Operatyvioji atmintis 256–512 Кb
Operacinė sistema AmigaOS 1.0

„Amiga“asmeninių kompiuterių grupė su pritaikytomis AmigaOS operacinėmis sistemomis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kompiuterį pradėta kurti 1982 m. Kalifornijoje. Prototipas buvo pristatytas „Consumer Electronics Show“ elektronikos prekių mugėje 1984 m., kur buvo parodyta žymioji įgarsinta „Boeinganimacija: spalvingas rutulys sklandė kompiuterio ekrane, su triukšmu atsimušdamas į jo kraštus. Kompanija „Commodore International“ pirmąjį „Amiga 1000“ pademonstravo 1985 m. Linkolno centre Niujorke. Rinkoje pasirodžiusius „Amiga“ kompiuterius labai pamėgo kompiuterinės grafikos ir muzikos kūrėjai. Platformai vystyti buvo sukurta dukterinė įmonėCommodore Amiga“, skirtas papildomas finansavimas. Operacinės sistemos ėmėsi kompanija „MetaComCo“, o „Electronic Arts“ paruošė standartus įvairių tipų duomenų failams – Interchange File Format (IFF).

Nors ilgainiui „Amiga“ asmeninių kompiuterių pardavimai tapo didžiausi pasaulyje, tačiau netinkama kainų politika, atviros architektūros nebuvimas, programinis nesuderinamumas, blaškymasis serverių, žaidimo konsolių rinkoje privedė prie rimtų finansinių problemų. Po „Commodore International“ bankroto 1994 m. daugelis „Amiga“ koncepcijų buvo nukopijuotos ir skirtingais pavadinimais įdiegtos kitose platformose (intuition – multimedia, autoconfig – plug and play, genlock – alpha compositing, blitter ir kt.). Per trumpą laiką „Commodore“ patentus išpirko konkurentai ir suinteresuotos kompanijos. Vienas paskutiniųjų bandymų prikelti „Amiga“ kompiuterių šeimą buvo „Amiga One“. Tačiau gamintojas suspėjo pagaminti tik nedidelę šių kompiuterių bandomąją partiją ir bankrutavo.[1]

Techninės galimybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Amiga“ kompiuteriai nuo pat pradžių išsiskirdavo kaip orientuoti į daugialypės terpės programas, turėjo spalvotus ekranus ir gana pažengusią tiems laikams operacinę sistemą. Jau pirmieji modeliai – A1000 ir A500 – palaikė skiriamąją gebą 640х512 su 4096 spalvomis. Jo garso ir vaizdo lustai buvo daug pranašesni už naudotus „IBM“ ar kituose kompiuteriuose. Naudota operacinė sistema tiko labai ribotam techninės bei programinės įrangos ratui. Techninė įranga buvo skirta mikroschemoms, veikiančioms su „Motorola68000 serijos procesoriais. Naudoti mikroschemų rinkiniai OCS (Agnus, Denise ir Paula mikroschemos). Kompiuteriai pasižymėjo daugiaveiksmiškumu, sparčia grafine vartotojo sąsaja, galimybe naudoti komandinę eilutę. Tokia techninės ir programinės įrangos kombinacija leido turėti labai greitą, galingą ir lengvai valdomą kompiuterio platformą. Tuo metu retas kompiuteris galėjo varžytis su „Amiga“ garso ir vaizdo apdorojimo galimybėmis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]