Poznanės vaivadija (1919–1939)
| Poznanės vaivadija (1919–1939) Województwo poznańskie |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|
|||||||
| Valstybė: | |||||||
| Administracinis centras: | Poznanė | ||||||
| |
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte. |
Poznanės vaivadija (lenk. Województwo poznańskie) - istorinė Lenkijos vaivadija, egzistavusi 1919-1939 m. Buvo vakarinėje šalies dalyje. Administracinis centras - Poznanė.
Poznanės vaivadija buvo viena iš turtingiausių ir geriausiai išplėtotų vaivadijų. Žemės ūkis buvo gerai mechanizuotas. Poznanės miestas buvo didelis pramonės centras, kuriame buvo pagrindinis geležinkelio mazgas. Miškai sudarė 19,8% vaivadijos teritorijos (bendras šalies miškų vidurkis (1937 m.) buvo - 22,2%). 1931 m. duomenimis, tik 7,6% gyventojų buvo neraštingi (šalies vidurkis - 23,1%).
1939 m. vaivadijos sienos buvo pakeistos: Bydgoščiaus, Inovroclavo, Šubino ir Vyžysko pavietai buvo prijungti prie Pamario vaivadijos, o Kališo, Kolo, Konino ir Tureko - prie Poznanės.
Plotas: 1921 m. – 26 528 km², 1939 m. – 28 089 km². 1921 m. vaivadijoje gyventojų buvo 1 967 865, 1931 m. – 2 339 600. Gyventojų tankumas: 1921 m. – 74,2 gyv./km², 1931 m. – 83 gyv./km².
Gyventojų suskirstimas pagal etninę sudėtį:
- lenkai - 90,5%;
- vokiečiai - 7,4%;
- žydai - 1,9%;
Gyventojų suskirstimas, pagal religiją:
- Romos katalikai - 82,9%; 1.632.087 (gyv.);
- protestantai- 16,3%; 321.564 (gyv.);
- žydai - 0,5%; 10.397 (gyv.);
Didžiausi miestai pagal gyventojų skaičių:
- Poznanė – 246 500,
- Kališas – 68 300,
- Gnieznas – 30 700,
- Didžiosios Lenkijos Ostruvas – 24 400,
- Lešnas – 19 400,
- Kolas – 13 800,
- Krotošynas – 13 000,
- Koninas – 10 300.
Turinys |
Poznanės vaivadijos vaivados[taisyti]
- Vojciechas Trompčynskis (lenk. Wojciech Trąmpczyński) vadovavo, 1919 rugpjūčio 1 d. – 1919 spalio 23 d.
- Vitoldas Celichovskis (lenk. Witold Celichowski) vadovavo, 1923 spalio 23 d. – 1923 sausio 2 d.
- Adolfas Bninskis (lenk. Adolf Bniński) vadovavo, 1923 sausio 10 d. – 1928 gegužės 9 d.
- Petras Duninas-Borkovskis (lenk. Piotr Dunin-Borkowski) vadovavo, 1928 gegužės 9 d. – 1929 spalio 11 d.
- Rogeris Adamas Račynskis (lenk. Roger Adam Raczyński) vadovavo, 1929 spalio 11 d. – 1934 liepos 31 d.
- Stanislovas Kauckis (lenk. Stanisław Kaucki) vadovavo, 1934 rugpjūčio 1 d. – 1935 sausio 15 d.
- Artūras Maruševskis (lenk. Artur Maruszewski) vadovavo, 1935 sausio 16 d. – 1935 birželio 23 d.
- Mikolajus Kvašnievskis (lenk. Mikołaj Kwaśniewski) vadovavo, 1935 birželio 26 d. – 1935 rugsėjo 13 d.
- Tadeušas Valickis (lenk. Tadeusz Walicki) vadovavo, 1935 rugsėjo 19 d. – 1935 spalio 29 d.
- Artūras Maruševskis (lenk. Artur Maruszewski) vadovavo, 1935 spalio 29 d. – 1939 gegužės 19 d.
- Liudvikas Bočianskis (lenk. Ludwik Bociański) vadovavo, 1939 gegužės 19 d. – 1939 rugsėjo 12 d. Cyrilas Rataiskis (lenk. Cyryl Rataiski) vadovavo 1939 rugsėjo 4 d. – 1939 rugsėjo 14 d.
Geležinkelio ilgis[taisyti]
Geležinkelio skaičius buvo didelis, su 10,1 km./100 km ²(bendras geležinkelio ilgis per vaivadijos teritoriją buvo 2 684 km).
Pavietai[taisyti]
| Pavietas | Plotas (km²) |
|---|---|
| Konino (lenk. Konin) | 2 152 |
| Turek (lenk. Turek) | 1 591 |
| Kališo (lenk. Kalisz) | 1 478 |
| Novo Tomyšlo
(lenk. Nowy Tomyśl)|| 1 276 |
|
| Poznanės (lenk. Poznań | 1 227 |
| Ostruvo Vielkopolsko
(lenk. Ostrów Wielkopolski)|| 1 194 |
|
| Kempno (lenk. Kępno) | 1 179 |
| Gniezno (lenk. Gniezno) | 1 126 |
| Jaročino (lenk. Jarocin) | 1 124 |
| Kolo (koło) | 1 097 |
| Šamotulo (lenk. Szamotuły) | 1 076 |
| Mogilno (lenk. Mogilno) | 1 059 |
| Koščiano (lenk. Kościan) | 1 057 |
| Vongrovieco (lenk. Wągrowiec) | 1 037 |
| Oborniko (lenk. Oborniki) | 966 |
| Sremo (lenk. Srem) | 921 |
| Čarnkuvo (lenk. Czarnków) | 919 |
| Krotošyno (lenk. Krotoszyn) | 915 |
| Chodžiežo (lenk. Chodzież) | 893 |
| Lešno (Leszno) | 827 |
| Srodo (lenk. Środo) | 800 |
| Miendzychudo
(lenk. Międzychód)|| 755 |
|
| Volštyno (lenk. Wolsztyn) | 754 |
| Znino (lenk. Żnin) | 739 |
| Gostyno (lenk. Gostyń) | 701 |
| Vžešnio (lenk. Września) | 608 |
| Ravičo (lenk. Rawisc) | 523 |
| Poznanės miestas | 77 |
| Gniezno miestas | 18 |
1. Lentelė "Poznanės vaivadijos pavietai pagal pavietų plotą".
| Antraštės tekstas | Antraštės tekstas |
|---|---|
| Poznanės miestas | 246 500 |
| Kališo (lenk. Kalisz) | 196 700 |
| Konino (lenk. Konin) | 168 000 |
| Turek (lenk. Turek) | 130 500 |
| Kolo (koło) | 109 800 |
| Ostruvo Vielkopolsko (lenk. Ostrów Wielkopolski) | 104 100 |
| Poznanės (lenk. Poznań) | 91 500 |
| Jaročino (lenk. Jarocin) | 87 500 |
| Novo Tomyšlo(lenk. Nowy Tomyśl) | 87 300 |
| Kempno (lenk. Kępno) | 86 900 |
| Koščiano (lenk. Kościan) | 78 900 |
| Krotošyno (lenk. Krotoszyn) | 75 500 |
| Mogilno (lenk. Mogilno) | 70 300 |
| Šamotulo (lenk. Szamotuły) | 67 700 |
| Lešno (Leszno) | 61 200 |
| Sremo (lenk. Srem) | 57 300 |
| Gniezno miestas (lenk. Gniezno) | 57 300 |
| Gostyno (lenk. Gostyń) | 55 900 |
| Vongrovieco (lenk. Wągrowiec) | 54 300 |
| Oborniko (lenk. Oborniki) | 50 400 |
| Srodo (lenk. Środo) | 49 900 |
| Ravičo (lenk. Rawisc) | 49 900 |
| Volštyno (lenk. Wolsztyn) | 47 900 |
| Chodžiežo (lenk. Chodzież) | 44 500 |
| Vžešnio (lenk. Września) | 43 700 |
| Čarnkuvo (lenk. Czarnków) | 43 300 |
| Znino (lenk. Żnin) | 41 500 |
| Miendzychudo (lenk. Międzychód) | 31 000 |
2. Lentelė "Poznanės vaivadijos pavietai pagal pavietų gyventojų skaičių".
Nuorodos[taisyti]
- 1919-1939 metų Poznanės vaivadijos herbas [1]
- 1919-1939 metų Poznanės vaivadijos administracinis žemėlapis [2]
|
||||||||||