Gyvieji didvyriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gyvieji didvyriai – 1959 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas keturių kino novelių rinkinys. Filmo trukmė – 80 min.

Filme skirtingų vaikų likimais parodomi keli Lietuvos istoriniai laikotarpiai.

Novelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

I novelė „Mums nebereikia“ (pagal J. Baltušio novelę)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaidina:

II novelė „Lakštingala“ (pagal P. Cvirkos novelę)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaidina:

III novelė „Paskutinis šūvis“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaidina:

IV novelė „Gyvieji didvyriai“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaidina:

Filmo kūrybinė grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Festivaliai, apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1960 – II Pabaltijo ir Baltarusijos kino festivalio Rygoje pereinamasis „Didžiojo gintaro“ prizas; premija už geriausią operatoriaus darbą J. Griciui
  • 1960 – XII tarptautinio kino festivalio Karlovy Varuose pagrindinis prizas; FIRPRESCI prizas; specialus kino spaudos federacijos diplomas novelei „Lakštingala“
  • 1960 – LTSR valstybinė premija V. Žalakevičiui, B. Bratkauskui, A. Žebriūnui, J. Griciui ir A. Mockui
  • 1961 – žurnalo „Sovetskij ekran“ skaitytojų apklausos dėl geriausio metų filmo antroji vieta.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Papildoma informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Filmo premjera įvyko 1960 m. lapkričio 9 d.
  • Karlovy Varų kino festivalyje siekdamas filmo vientisumo, V. Žalakevičius juostoje pats nukirpo paskutinę, savo paties režisuotą novelę „Gyvieji didvyriai“. Filmas festivalyje buvo demonstruotas be jos (Laimonas Tapinas. „Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje“ V., Alma littera. 2008 m. 81 psl.).