Kepenų cirozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kepenų cirozė – lėtinė kepenų liga, kuriai būdingas normalios kepenų skiltelių struktūros suardymas – susidarant mazgams regeneratams ir jungiamojo audinio pertvaroms. Pagrindinės kepenų cirozės priežastys yra ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu, lėtinis hepatitas B ir hepatitas C. Sergant šia liga, kepenys sukietėja, jose veša jungiamasis audinys, kepenų ląstelės ima irti joms regeneruojant susidaro mazgai, suardoma normali kepenų struktūra ir kepenys negali vykdyti savo funkcijų.

Mikroskopinis kepenų audinio preaparatas, dažytas Mallory trichromo dažais. Preaparate matome suardytą normalią skiltelių struktūrą, mėlynai besidažančias jungiamojo audinio pertvaras supančias regeneracinius mazgus – kepenų cirozė

Etiologija[taisyti | redaguoti kodą]

Kepenų cirozės priežastis galime suskirstyti į tris grupes:

Iliustracijoje galima matyti vidinę kepenų sandarą. Užrašai yra lietuviški ir lotyniški.

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Netenkama apetito, padidėja pilvas, jaučiamas skausmas dešiniajame šone ir bendras silpnumas. Ankstyvosiomis ligos stadijomis simptomų gali nebūti.

Ligos eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Kepenų cirozė dažniausiai būna besimptomė, klinikiniai simptomai atsiranda tik prasidėjus portinės hipertenzijos komplikacijoms (sutrikus normaliai kraujotakai per kepenis). Kepenų cirozė skirstoma į 4 stadijas:

  • I stadija: nėra varikozės ( nėra išryškėjusių pilvo venų tinklo), nėra ascito ( padidėjusios pilvo apimties dėl skysčio susikaupimo).
  • II stadija: yra varikozė, nėra ascito.
  • III stadija: yra ascitas ir varikozė
  • IV stadija: galimas kraujavimas iš viršutinės virškinamojo trakto dalies (stemplės, skrandžio dugno venų mazgų) taip pat ir iš dvylikapirštės žarnos opų.

Tyrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Čiuopiant pilvą nustatomos padidėjusios, kietos, nelygios kepenys. Kraujo tyrime gali būti randamas sumažėjęs trombocitų, eritrocitų, leukocitų skaičius, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis, sumažėjęs albuminų (vienos iš kraujo baltymų dalies) kiekis, sutrikę krešėjimo rodikliai, padidėjęs bilirubino kiekis. Tačiau šie kraujo pokyčiai nustatomi ne visais atvejais, pradinėje cirozės stadijoje jų nebūna. Be to, kraujo tyrime būna padidėjęs kepenų fermentų kiekis. Taip pat atliekami laboratoriniai tyrimai cirozę sukėlusios priežasčiai nustatyti (pvz.: virusinių hepatitų žymenys, geležies kiekis ir pan.). Atlikus echoskopiją nustatomos padidėjusios, gruoblėtos kepenys, padidėjusi blužnis, skystis pilvo ertmėje. Gastroskopinio tyrimo metu nustatoma, ar išsiplėtusios stemplės venos. Jei yra ascitas, punkcijos būdu paimamas nedidelis jo kiekis ištirti. Diagnozei patikslinti gali būti atliekama kepenų biopsija (paimamas kepenų audinio gabalėlis ir tiriamas mikroskopiškai).

Iliustracijoje matomos kepenų cirozės pažeistos kepenys. Užrašai lietuviški ir lotyniški.


Medicininis gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Kepenų cirozę išgydančių vaistų nėra, gydomos tik jos komplikacijos! Visų pirma turi būti gydoma cirozę sukelianti liga. Jei pagrindinė liga vis dėlto progresuoja ir pereina į kepenų cirozę, skiriamas gydymas priklauso nuo atsiradusių komplikacijų. Jei atsirado ascitas, skiriama šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų diuretikų – spironolaktonas, furozemidas ar torazemidas, rečiau hipotiazidas, ribojamas druskos kiekis maiste ir skysčiai. Chirurginis gydymas taikomas retai, nes galimos didelės komplikacijos. Jei į ascitą patenka bakterijų, kurios sukelia uždegimą, skiriama antibiotikų, dažniausiai priklausančių chinolonų, cefalosporinų grupėms, susidedančių iš penicilinų ir beta laktamazės inhibitorių. Stemplės venų išsiplėtimą mažina beta adrenoblokatoriai, atsiradęs kraujavimas iš stemplės venų stabdomas endoskopiniu būdu – į kraujuojantį mazgą suleidžiama specialių sklerozuojančių vaistų ar mazgas užrišamas. Kad kraujavimas nesikartotų, kartais atliekama speciali šuntavimo operacija – kraujas teka per suformuotą šuntą ir taip sumažinamas stemplės venos krūvis. Jei atsiranda hepatitinės encefalopatijos požymių, skiriama gerti laktuliozę, laktitolį, Hepa-Mer, gali būti atliekamos valomosios klizmos su laktulioze, ribojami maisto baltymai. Jei kraujyje labai sumažėja albuminų kiekis – jų lašinama į veną, sutrikus krešėjimui – leidžiamas vikazolis. Kartais, kai dėl padidėjusios blužnies kraujyje labai sumažėja kraujo ląstelių, šalinama blužnis. Sergant kepenų ciroze dažnai skiriama folinė rūgštis, B grupės vitaminai, kepenų ląsteles apsaugantys preparatai – esencialis, karsilis, hepatofalkas, hepavitas ir kt. Jei vystosi kepenų nepakankamumas ir kitoks gydymas neefektyvus, gali būti atliekama kepenų transplantacija.

Prognozė[taisyti | redaguoti kodą]

Kepenų cirozės prognozė - bloga. Dažniausiai pacientai miršta nuo komplikacijų ar nuo kepenų nepakankamumo. Intensyviai gydant pagrindinę ligą, kai kuriais atvejais galimas pagerėjimas.

Terminų žodynas lotynų - anglų - lietuvių kalbomis[taisyti | redaguoti kodą]

Eil.nr. Pavadinimas lotynų kalba Pavadinimas lietuvių kalba Pavadinimas anglų kalba Paaiškinimas
1. Cirrhosis Cirozė Cirrhosis Lėtinė kepenų liga
2. Anori adipatorum Riebalų cistos Fatty cysts Cista - tai pūslelė, kuri yra pripildyta skysčio, pavyzdžiui riebalų. Dažniausiai ji susidaro sutrikus liaukos išskyrų nutekėjimui, kai suminkštėja audinys ir susidaro ertmės kraujagyslėse. Žinoma, cistos susidarymą gali paskatinti įvairios traumos.
3. Fibrosa septa Pluoštinės pertvaros Fibrous septa
4. Nodulus regenerativus Regeneraciniai mazgeliai Regenerative nodules
5. Trias hepatica Vartinė triada Portal triad Triadą sudaro: vena, arterija ir tulžies latakėlis.
6. Necrosis Nekrozė Necrosis Morfologiniai gyvame organizme mirusių ląstelių pokyčiai.
7. Anatomia hepatica interna Vidinė kepenų sandara Internal anatomy of liver Vidinė kepenų sandara – serozinis dangalas, kepenų kapsulė, stroma ir parenchima, kepenų skiltelės.
8. Systema venum centrale Centrinė venų sistema Central vein system
9. Vena hepatica Kepenų vena Hepatic vein
10. Aorta Aorta Aorta Pati stambiausia organizmo elastinė arterija.
11. Bifurcatio arteriae hepaticae Kepenų arterijos išsišakojimas Branch of hepatic artery
12. Bifurcatio ducti fellei Tulžies latako išsišakojimas Branch of bile duct
13. Bifurcatio venae portae Vartinės venos išsišakojimas Branch of portal vein
14. Ducti hepaticus sinister et dexter Dešinysis ir kairysis kepenų latakai Right and left hepatic ducts
15. Arteriae hepaticae sinistrae et dextrae Dešinioji ir kairioji kepenų arterijos Right and left hepatic arteries
16. Vena porta Vartinė vena Portal vein Į kepenis per vartų veną ateina veninis kraujas iš pilvo ertmėje esančių virškinimo organų, pradedant stemplės pilvine dalimi ir baigiant tiesiosios žarnos pradžia.
17. Structurae triae hepaticae Vartinė struktūrų triada Portal triad of structures Triadą sudaro: vena, arterija ir tulžies latakėlis.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Kepenų cirozė