Impotencija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Impotencija (lot. impotentia – silpnumas, negalia) – šnekamojoje kalboje plačiai vartojamas terminas, apibūdinantis vyro lytinius sutrikimus. Seksologijoje terminas beveik nevartojamas, kadangi jį pakeitė tikslesnis – erekcijos ar ejakuliacijos sutrikimai (visų pirma priešlaikinė ejakuliacija - ejaculatio praecox). Impotencijos prasmę įvairūs mokslininkai suvokė skirtingai: vieni ja vadino erekcijos nebuvimą, kiti – priešlaikinę ejakuliaciją, treti – vyro nevaisingumą. Impotencija vadinami sutrikimai retai būna negrįžtami – erekcijos sutrikimai dažniausiai yra laikini, kylantys dėl partnerių psichologinio nesuderinamumo ar nenoro prisitaikyti.

Impotencijos gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Liaudies medicina pataria:

Vyresnio amžiaus vyrams dažnai būna problemų dėl lytinio pajėgumo sumažėjimo. Padėti sau galima natūraliomis gamtinėmis priemonėmis, tik prieš vartojimą reikia nustatyti negalavimą sukėlusią priežastį.