Alessandro Allori

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alesandro Alorio autoportretas (1555, Uficių galerija, Florencija)

Alesandras Aloris (it. Alessandro Allori, 1535 m. gegužės 311607 m. rugsėjo 22 d.) – italų Vėlyvojo Renesanso dailininkas-manieristasFlorencijos. Bronzino mokinys. Laikomas paskutiniu reikšmingu Florencijos dailės mokyklos atstovu. Žymiausiu jo darbu įvardijamas paveikslas „Perlų ieškotojai“.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Alesandras Aloris gimė 1535 m. kovo 1 d. Florencijoje, ginklakalio Cristofano di Lorenzo ir Dianora Sofferoni šeimoje. Po 5 metų mirus tėvui Alesandras pateko į šeimos draugo, Toskanos kunigaikščio dvaro oficialaus portretisto, Bronzino globą. Manoma, kad Bronzinas jį buvo įsisūnijęs. Vėliau dailininkas bus pramintas Alessandro del Bronzino. Visą jaunystę Alesandras praleido Bronzino dirbtuvėse. Iš Bronzino jis išmoko tikslaus piešinio ir šalto vaizdavimo dailėje. 1552 m. datuojamas pirmas žinomas jo darbas „Nukryžiavimas“ (neišlikęs).

1554 - 1560 m. Alesandras buvo Romoje, studijavo antikinę skulptūrą ir Mikelandželo dailę. Čia pradėjo savarankišką dailininko-portretisto veiklą. 1560 m. grįžęs į Florenciją sulaukė pirmo reikšmingo užsakymo Santissima Annunziata bažnyčioje, kurioje atliko „Paskutinį teismą“, stipriai įtakotą Mikelandželo. Po to dailininkas tapo žymiu Florencijos meno visuomenės veikėju. 1563 m. buvo nominuotas į Florencijos Dailės ir dizaino akademiją. Jis dalyvavo kuriant Mikelandželo laidotuvių dekoracijas, dirbo Toskanos kunigaikščio Lorenco I-ojo Medičio užsakymais. Alesandro Alorio darbai buvo stipriai susiję su Bronzino. Pastarasis galėdavo parūpinti jam užsakymų iš kunigaikščio dvaro ir Alesandras buvo laikomas tiesioginiu Bronzino mokiniu ir pasekėju. 1572 m. mirus Bronzinui, Aloris baigė jo darbus Šv. Lauryno bazilikoje. Dirbo Medičių viloje Poggio a Caiano, kur baigė Andrea del Sarto freską „Cezario triumfas“, bei atliko savų darbų.

Nuo 1570 m. Alesandras Aloris dalyvavo Vekjo rūmų didžiosios salės dekoravimo projekte, kuriam vadovavo Džordžas Vazaris. Alesandro darbų yra Vekjo rūmų Didžiosios salės pašonėje įrengtame Toskanos kunigaikščio Frančesko I-ojo studiolo. Florencijoje Alesandras dirbo Santo Spirito, Santa Maria del Carmine, Santa Maria Novella, Santa Maria dei Battilani, Santissima Annunziata, Santa Croce, San Marco, San Barnabo bažnyčiose. Dailės darbų pareikalavimas tuo metu buvo didžiulis, kadangi Tridento susirinkime buvo sugriežtinti reikalavimai katalikiškam menui bažnyčiose, kaip kontrreformacinės programos dalis.

Alesandras Aloris mirė 1607 m. rugsėjo 22 d. Jis laikomas paskutiniu didžiu Florencijos dailės mokyklos auklėtiniu. Eilę Alesandro mokytojų galima atsekti nuo Cosimo Rosselli. Tai Andrea del Sartas, Pontormas ir Bronzinas. Jo sūnaus Cristofano Allori (g. 1577) darbų stilistika tapo artima tarptautiniam baroko stiliui.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Alessandro Allori – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka