Šriftas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šriftas (iš vok. schrift) – įvairių simbolių piešinių, turinčių bendrų stiliaus ir didumo bruožų, rinkinys. Šriftą dažniausiai sudaro įvairių alpabetų raidės, skaičiai ir skyrybos ženklai, bet kai kuriuose šriftuose randami ir kitokie simboliai: ideogramos, matematikos ar kartografijos simboliai, dizaino elementai ir pan.

Šriftų rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Šriftai pagal išvaizda yra skirstomi į keletą kategorijų. Galima išskirti kelias pagrindines rūšis, tarp kurių juntami didžiausi skirtumai: lotyniški (serif), sans - serif, rašysenos (script), gotikinio (blackletter), dekoratyvinio (display), lygiapločio (monospace) ir puošybinio šriftų. Istoriškai pirmieji šriftai buvo gotikinio stiliaus, po to atsirado serif, tada sans - serif, o vėliau ir visi kiti.

Lotyniški šriftai[taisyti | redaguoti kodą]

Garamond

Lotyniški šriftai plačiau vadinami serifais, dėl raidžių linijų galuose esančių mažų užkardėlių – serifų. Šitokie šriftai yra lengvai skaitomi ir mažiau vargina akis, tad turbūt didžioji dalis spaudos yra spausdinama būtent šitokiais šriftais.

Žinomiausi lotyniškų šriftų pavyzdžiai būtų Times New Roman ir Garamond, nors jų yra labai daug. Plačiausiai žinomi lietuviški serif šriftai yra Aistika, Vytis ir Palemonas.

Sans - serif šriftai[taisyti | redaguoti kodą]

Arial

Sans - serif pavadinimas reiškia „be serifų“, nes prancūzų kalboje žodis sans atitinka lietuvišką be. Taip pat pažymėtinas dalykas, leidžiantis atskirti lotynišką šriftą nuo sans - serif yra simbolių linijų plotis. Beserifinių šriftų simbolių linijos dažniausiai per kone visas vietas yra vienodo pločio. Šitokie šriftai dažnai naudojami interneto svetainėse, nes jose tekstai dažnai būna pateikiami smulkiomis raidėmis, o sans - serif puikiai tam tinka.

Vieni žinomiusių sans - serif šriftų yra Arial, Helvetica, Verdana, Trebuchet MS ir t. t.

Rašysenos šriftai[taisyti | redaguoti kodą]

Coronet

Rašysenos (angl. script) šriftai imituoja ranka rašytas arba kaligrafines raides. Šitokie šriftai labai retai sutinkami kaip pagrindiniai teksto šriftai, nes jie dažniausiai būna labai sunkiai įskaitomi. Jie dažniausiai naudojami logotipų, pakvietimų, kortelių ar kur kitur. Šitokie šriftai priskiriami prie dekoratyvinių rūšies.

Rašysenos šriftai, preišingai nuo serif ir serif neturi savo standarto, tad jų gali būti labai įvairių. Vienas žinomiausiųjų yra Coronet.

Gotikiniai šriftai[taisyti | redaguoti kodą]

Lucida Blackletter

Gotikiniai šriftai buvo pradėti naudoti anksčiausiai. Viduramžiais (tarp 1150 ir 1500) šitokie šriftai buvo naudojami visoje Vakarų Europoje. Vokietijoje ir Mažojoje Lietuvoje buvo naudojamas maždaug iki Antrojo Pasaulinio karo pabaigos. Gotikiniai šriftai yra skirstomi į kelias grupes: tekstūra (Textur; raidės labai kampuotos, yra daug smulkių detalių), rotunda (rotunda; raidės turi nedaug arba ir viso neturi kampų, linijos storesnės, labiau išlenktos), švabachas (Schwabacher; raidės paprastos, mažai smulkių detalių, ganėtinai skiriasi nuo lotyniško šriftų raidžių) ir fraktūra (Fraktur; puošniausias iš gotikinių šriftų, raidės primena švabachą).

Gotikiniai šriftai išoriškai kiek primena lotyniškus, tik simbolių linijos storesnės ir kampuotesnės.

Dekoratyviniai šriftai[taisyti | redaguoti kodą]

Dekoratyviniai šriftai naudojami tik kaip grafinės detalės. Tekstui šitokie šriftai niekaip netinka, nes jie dažniausiai sunkiai skaitomi, o sumažinus kai kuriuos įskaityti kone neįmanoma. Dekoratyviniai šriftai turi didžiausią laisvę iš visų šriftų. Jie gali būti kone bet kokie, kad tik būtų galima įžvelgti, kokias raides kokie simboliai atstovauja.

Lygiapločiai šriftai[taisyti | redaguoti kodą]

Courier

Lygiapločiai šriftai yra tokie šriftai, kurių visi simboliai be išimčių yra vienodo pločio (dažniausiai kituose šriftuose raidės „w“ ir „m“ yra platesnės, o raidė „i“ siauresnė). Pirmieji lygiapločiai šriftai buvo naudojami rašant rašomosiomis mašinėlėmis, kurios parašius bet kokią raidę lapą pastumia per vienodą atstumą. Taip pat šitokie šriftai buvo naudojami pirmuosiuose kompiuteriuose, kurie tekstą gebėjo vaizduoti tik vienu standartiniu šriftu. Dabartiniuose kompiuteriuose, kurie gali vaizduoti bet kokį įdiegtą šriftą, lygiapločiai šriftai vis dar plačiai naudojami programavime ir išdėstant tekstą lentelės forma paprastu tekstu.

Pats žinomiausias lygiaplotis šriftas yra Courier.

Puošybiniai šriftai[taisyti | redaguoti kodą]

Wingdings

Puošybinių šriftuose (angl. dingbat) raidžių vietas atstoja įvairūs paveikslėliai: rodyklės, žmonių veidai, specialūs simboliai ar pan. Žinomiausi puošybiniai šriftai yra Webdings ir Wingdings trilogija.

Kompiuteriniai šriftai[taisyti | redaguoti kodą]

Kompiuterinis šriftas – tai raidinių arba piešininių simbolių rinkinys, vyraujantis įvairiais stiliais ir dydžiais ir esantis vienoje arba keliose rinkmenose. Egzistuoja trys pagrindinės kompiuterio šriftų rūšys: taškiniai, kontūriniai ir linijiniai šriftai.

Pavyzdiniai sakiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Norint atvaizduoti visas šrifto simbolius, paprastai naudojami sakiniai susidedantys iš visų abėcėlės raidžių - pangramos. Pvz., "The quick brown fox jumps over the lazy dog". Lietuviškas šio sakinio atitikmuo, kuriame naudojami visi diakritikai, yra "Įlinkdama fechtuotojo špaga, sublykčiojusi pragręžė apvalų arbūzą".