Kaligrafija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kaligrafija (gr. kallos – grožis + grapho – rašau) – dailyraštis, gražaus ir raiškaus rašymo menas.
Puošia tekstą, daro jį emocingesnį, vaizdingesnį. Svarbiausias kaligrafijos elementas – ranka rašytas arba pieštas šriftas. Kaligrafinis raštas puošiamas ornamentais, inicialais, spalvinamas.
Populiarus rankraštinėse knygose, taikomosios grafikos kūriniuose, laiškuose, senųjų Rytų šalių, islamo mene (kufiškasis raštas); ypač buvo paplitęs viduramžiais. Kaligrafijos raida susijusi su šrifto istorija bei stilistine dailės evoliucija.
Literatūra [taisyti]
- Kaligrafijos ir šrifto pagrindai: vadovėlis (sud. Albertas Gurskas). - Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. - 223 p.: iliustr. - ISBN 9955-624-35-3
Nuorodos [taisyti]
 |
Šis straipsnis apie meną yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
