Lezginų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lezginų kalba
лезги чІал
Kalbama: Rusija (Dagestanas), Azerbaidžanas
Kalbančiųjų skaičius: 450 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: nepatenka tarp šimto kalbamiausių
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Kaukazo kalbos
Šiaurės rytų kaukaziečių kalbos
Dagestaniečių kalbos
Lezginų kalbos

Rašto sistemos: Lezginų kirilica
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Flag of Dagestan.svg Dagestanas
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:
ISO 639-2: lez
ISO 639-3: lez

Lezginų kalba – viena kaukaziečių kalbų, lezginų tautos kalba.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Lezginų kalba priklauso nachų ir dagestaniečių, arba šiaurės rytų kaukaziečių kalbų šeimos dagestaniečių kalbų pogrupiui, su kitomis 9 šio pogrupio kalbomis sudaro lezginų kalbų grupę.

Skiriamos Kurako, Giundėjaus, Achtinsko ir kitos tarmių grupės.

Arealas[taisyti | redaguoti kodą]

Lezginų kalba daugiausia vartojama Dagestano pietinėje (2002 m. surašymo duomenimis kalbančiųjų buvo – 260 000) ir Azerbaidžano šiaurinėje (apie 170 000 kalbančiųjų) dalyje. Dagestano (Rusijos Federacija) viena valstybinių kalbų, kartu su rusų, avarų, darginų, lakų, nogajų ir kt. kalbomis. Dar vartojama Gruzijoje, Kazachijoje, Turkijoje, kai kuriose Europos šalyse. Iš viso kalbančiųjų apie 450 000.

Kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Bendrinė rašomoji kalba susiformavo XIX a. Giundėjaus tarmės pagrindu. Lezginų kalba turi daug priebalsių, daiktavardžio 18 linksnių, 2 skaičius, veiksmažodžio keliolika laikų ir 7 nuosakas. Būdingas ergatyvinis sakinio modelis. Iki 1928 m. vartotas arabų raštas, 19281938 m. – lotynų raštas, 1938 m. jį pakeitė modifikuota kirilika. [1]

Lezginų kalba leidžiamos knygos, laikraščiai, iš jų didžiausi „Лезги газет“ Dagestane ir „Самур“ Azerbaidžane.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Wikipedia
Vikipedija Lezginų kalba
  • Гюльмагомедов А. Г. Фразеология лезгинского языка. Махачкала: Дагучпедгиз, 1990.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lezginų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 62 psl.