Žuvų migracija
Žuvų migracija − žuvų plaukimas į kitas vietas neršti, maitintis, žiemoti.[1] Tai didesnio nei įprastai masto ir trukmės žuvų judėjimas.[2]
Žuvys gali migruoti ne tik aktyviai, bet ir pasyviai, t. y. jas (daugiausia jų ikrus arba lervas, rečiau suaugusias žuvis) gali nešti jūrų arba upių srovės.[1] Poreikį migruoti sukelia įvairūs veiksniai, pvz., lytinių produktų brendimas, tam tikra nutukimo būklė.[1]
Manoma, kad sezoninė žuvų migracija yra susijusi su jų didesniais šansais išgyventi ir augti. Vadinasi, migruojantiems individams migracija yra naudinga − jie gali surasti daugiau maisto arba išvengti kokių nors jiems nepalankių veiksnių poveikio.
Migracijų rūšys[1]
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Neršto migracija yra ryškiausia ir tolimiausia (iki kelių tūkstančių kilometrų). Neršto migracijos metu daugelio rūšių žuvys nesimaitina, o po neršto žūva. Daugelis jūrinių žuvų neršti plaukia prie krantų, kitos (pvz., baltasis paltusas) leidžiasi iš paviršiaus gilyn.
Anadrominė migracija, kai dauguma migruojančių žuvų gyvena jūrose, o neršti plaukia į upes. Anadrominiai migrantai yra daugiausia Šiaurės pusrutulio praeivės žuvys (pvz., silkinės, lašišinės, eršketinės).
Katadrominė migracija, kai žuvys (jų nėra daug) auga ir maitinasi upėse, o neršti plaukia į jūras. Katadrominiai migrantai yra, pvz., upiniai unguriai, kai kurios grundalų rūšys.
Mitybos migracija − tai žuvų plaukimas į vietas, kur daugiau maisto. Praeivės žuvys plaukia į atvirą jūrą arba į apysūrius vandenis prie upių žiočių atsiganyti.
Žiemojimo migracija būdinga daugeliui jūrinių ir praeivių žuvų. Iš šaltesnių vandenų žuvys plaukia žiemoti į šiltesnius (praleidusios vasarą jūrose, žiemai plaukia į upių žiotis, pvz., karšis, šamas), ežeruose leidžiasi į duburius. Tačiau, pvz., kuojos migruodamos žiemą iš ežerų į upelius išvengia susidūrimo su jų plėšrūnais, (pvz., lydekomis ir didžiaisiais kormoranais).
Gyvūnų migraciją tiriančių mokslininkų tikslas − išsiaiškinti, kada, kur, kodėl ir kaip jie migruoja. Telemetrija yra vienas pagrindinių tyrėjų naudojamų metodų. Žymeklius galima įterpti į tiriamo gyvūno organizmą ar pritvirtinti jo išorėje. Tai, kad šiuose tyrimuose naudoti žymekliai neturi neigiamo poveikio žuvims, įrodyta tyrimais, o žuvų ženklinimui buvo gautas leidimas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Žuvų migracija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- ↑ Dingle, Hugh and Drake, V. Alistair (2007) "What Is Migration?". BioScience, 57(2):113–121. doi:10.1641/B570206
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuviškoji Tarybinė Enciklopedija, 12 t., 554 psl.
- Skov C., Chapman B. B., Baktoft H. et al. 2013, Migration confers survival benefits against