Ženeva

Ženeva pranc. Genève, vok. Genf, it. Ginevra

Miesto reginys

Ženeva 46°12′00″ š. pl. 6°09′00″ r. ilg. / 46.20000°š. pl. 6.15000°r. ilg. / 46.20000; 6.15000 (Ženeva)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Šveicarija
Kantonas	Ženevos kantonas

Meras	Sandrine Salerno

Gyventojų (2018)	201 818
Kalba	Prancūzų
Plotas	15,86 km²
Tankumas (2018)	12 725 žm./km²

Pašto kodas	1200
Tinklalapis	ville-geneve.ch
Vikiteka	Ženeva

Kirčiavimas	Ženevà

Ženeva (pranc. Genève, vok. Genf, it. Ginevra) – antrasis pagal dydį Šveicarijos (po Ciuricho) ir didžiausias prancūziškai kalbančiojo Šveicarijos regiono – Romandijos – miestas. Ženevos kantono sostinė. Įsikūręs prie Ronos upės ištakų Ženevos ežere.

Ženevos savivaldybėje (ville de Genève) 2018 m. gruodį buvo 201 818 gyventojai; Ženevos kantone (o jį iš esmės sudaro miestas ir artimiausi priemiesčiai) – 499 480 gyventojų.^[1]

Ženevoje reziduoja daug tarptautinių organizacijų: Jungtinių Tautų Europos padalinys, Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulio prekybos organizacija, Raudonasis Kryžius, CERN ir kt.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keltų laikais Ženeva buvo vienos iš keltų tautos – alobrogų sostinė. Romos imperijos laikais miestas buvo placdarmas, nuo 400 m. iki 1536 m. – vyskupų rezidencija. Be to penktame ir devintame dešimtmetyje veikė Burgundijos karalių rezidencija.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste išvystyta paslaugų sfera, nuo seno jis apibūdinamas kaip pasaulio finansų centras, besispecializuojantis daugiausiai privačioje bankininkystėje (aktyvai sudaro apie vieną trilijoną JAV dolerių), taip pat finansavime ir tarptautinėje prekyboje.

Ženevoje įkūrė savo pagrindines būstines tokios garsios pasaulinio lygio kompanijos kaip Japan Tobacco International, Mediterranean Shipping Company, Gunvor, Vitol, Merck Serono,^[2] SITA, SGS, STMicroelectronics, Weatherford, Caterpillar, DuPont, Cargill Take-Two Interactive, Electronic Arts, Invista, Procter&Gamble ir Oracle. Įmonė Hewlett-Packard pagrindinę rezidenciją, skirtą Europai, Afrikai ir Artimiesiems Rytams, įsteigė gretimame Merene.

Daugelį metų Ženevoje puoselėjama itin tikslių rankinių laikrodžių gamyba (Baume&Mercier, Charriol, Chopard, Franck Muller, Patek Philippe, Gallet&Co., Jaeger-LeCoultre, Rolex, Universal Genève, Raymond Weil, Omega, Vacheron Constantin, Frédérique Constant). Du stambūs aromatinių medžiagų maisto ir parfiumerijos pramonėms gamintojai Firmenich ir Givaudan mieste įsteigė ne tik savo pagrindinius ofisus, bet ir gamybinius cechus. Apie 22 tūkst. miestiečių darbuojasi tarptautinių organizacijų būstinėse.

Ryšiai su Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ženeva nuo seno traukė lietuvius savo aukštosiomis mokyklomis. Šiame mieste studijavo dailininkas Adomas Varnas, Steigiamojo Seimo narys Maksas Soloveičikas, žurnalistas Juozas Mačernis, diplomatas Narcizas Prielaida, arfistė Joana Daunytė ir kt.

Po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, 1920 m. vasario 11 d. ženeviečiai suorganizavo mitingą, reikalaudami suteikti jai oficialųjį pripažinimą. Mitinge kalbėję prof. P. Hard ir prof. Ed. Privat nušvietė Lietuvos istoriją ir pabrėžė jos norą tapti nepriklausoma. Oficialiai Šveicarija pripažino Lietuvą de jure 1921 liepos 19 d. Iki 1927 m. mieste veikė Lietuvos nuolatinė delegatūra prie Tautų Sąjungos (adresas – 15 Q. d. Mont-Blanc Genéve). 1936 m. buvo įsteigta Lietuvos nuolatinė pasiuntinybė prie Tautų Sąjungos, įgaliotuoju ministru paskirtas pulkininkas Kazys Škirpa.^[3] 2018 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Respublikos nuolatinės misijos prie Jungtinių Tautų patalpose Ženevoje pradėjo veikti šalies konsulatas.^[4]