ŠŠ Kovas Kaunas
| Kauno „Kovas“ 1921 – 1944 | |||
| |||
| Pavadinimas | Šančių šaulių „Kovas“ | ||
| Įkurtas | 1921 m. | ||
| Iširo | 1944 m. | ||
| Stadionas | Kaunas | ||
| Vietų sk. | |||
| Vadovas (paskutinis) |
A. Pankratovas | ||
| Lyga | Lietuvos futbolo čempionatas | ||
| 1943 | 3 vieta (Kauno apygarda) | ||
| |||
Kauno „Kovas“ – buvęs Lietuvos futbolo klubas iš Kauno, vienas geriausių tarpukario Lietuvos klubų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1921 m. Šančių jaunuolių būrelis susibūrė į futbolo komandą, kurios siela tapo Juozas Sabaliauskas. Ji pradžioje buvo taip ir vadinama – "Sabaliausko komanda". Ši Sabaliausko Šančių komanda 1922 m. prijungta prie Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, atskiro Šančių skyriaus vardu. Jaunas skyrius darbštumo ir ryžtingumo pastangomis tais pačiais 1922 m. Lietuvos futbolo pirmenybėse užėmė antrąją vietą. Bet nesutarimai su LFLS centru privertė šį klubą likviduoti. Todėl 1923 m. kovo 11 d. įkurtas visiškai kitas – naujas Šančių klubas, pavadintas „Kovo“ vardu. Pirmąją klubo valdybą sudarė: pirmininkas Stasys Janušauskas ir nariai Valerijonas Balčiūnas, Juozas Sabaliauskas, Stasys Gronskis ir Artūras Dromelis. Jau po metų klubas tris kartus iš eilės (1924 m., 1925 m. ir 1926 m.) tampa Lietuvos futbolo meisteriu. 1927 m. dėl konflikto, netikėtai kilusio Kaune švenčiant komandos pergalę, policininko šūviais mirtinai sužeidžiamas vienas iš brolių Sabaliauskų - Stasys Sabaliauskas, tuo metu geriausias Lietuvos futbolo puolėjas. Klubas netenka dar vieno stipraus žaidėjo, kai per rungtynes su Makabi centro gynėjui Juozui Žukauskui lūžta koja. Dar kitas nepamainomas puolėjas Jaroslavas Citavičius su tėvais emigruoja į Braziliją, o vartininkas Valerijonas Balčiūnas palieka komandą ir visiškai pasitraukia iš futbolo. Likęs be kelių pagrindinių žaidėjų klubas buvo priverstas ieškotis paramos. 1931 m. pavasarį klubas prisijungia prie Šančių šaulių būrio ir pasivadina "Šančių šaulių Kovu". Šis pokytis klubui padeda atsigauti, į jį ateina naujų vadovų, žaidėjų, ir klubo meistriškumo lygis sparčiai ima kilti. 1933 m. švenčiant 10-metį klubas vėl tampa Lietuvos futbolo meisteriu. Prie šio klubo atsigavimo ypač daug prisidėjo jo pirmininkas A. Pankratovas. Daug metų klubui vadovavo L. Kieliauskas. Klubas žaidė su Latvijos, Estijos, Čekoslovakijos, Vengrijos, Austrijos ir kitų užsienio šalių klubinėmis komandomis. Paskutiniu klubo pirmininku buvo A. Pankratovas. Klubas taip pat turėjo dvi ledo ritulio, stiprias vyrų ir moterų krepšinio komandas. Kultivavo boksą, stalo tenisą ir kitas sporto šakas. Per 23 sezonus futbolo komanda žaidė 218 rungtynes, 109 iš jų laimėjo, 36 baigė lygiomis ir 73 pralaimėjo. Bendras įvarčių santykis 524:379. Lietuvos meisteriu buvo 6 kartus, vicemeisteriu - 4 kartus. 1923 m. buvo užėmęs trečią vietą. Geriausieji "Šašakovo" (kaip populiariai buvo vadinamas) žaidėjai dažnai buvo kviečiami į Lietuvos futbolo rinktinę, kurioje ilgam įsitvirtindavo. Karo metais pražuvo klubo archyvas, sporto trofėjai.
1939 m. „Kovas“ prisijungė GŠSK Kaunas klubą. Sovietams okupavus Lietuvą „Kovo“ klubas reformuotas į geležinkeliečių komandą „Lokomotyvas“.
Pavadinimų kaita
[redaguoti vikitekstą]Aprangos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1925 ir 1926 m. nuotraukose užfiksuota, kad raudonai/balti. Skersas brūkšnys per krūtines būdingas išvykoms.
- Algirdas Klimkevičius knygoje „Lietuvos futbolo istorija 1911–1990. Žmonės.“ rašo (123 pusl.), kad žaidė dryžuotais raudonai/ baltais marškinėliais.
      1923 – ????
Namų |
 1923 − ????
Svečiuose |
 ~1938 Namuose
|
~1938
Svečiuose |
Tarptautinės rungtynės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
- "Jugoslavija" į Kauną atvyko sustiprinta 6 B.S.K. Beograd žaidėjais
Pasiekimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||
| Varžybos | Pasiekimas | Kartai | Metai | |||
| Čempionatas | I vieta | 6 | 1924, 1925, 1926, 1933, 1935, 1936
| |||
| II vieta | 4 | 1922, 1931, 1937, 1939
| ||||
| III vieta | 1 | 1923
| ||||
| Taurė | Nugalėtojas | 0 | ||||
| Finalininkas | 0 | |||||
| Supertaurė | Nugalėtojas | 0 | ||||
| Finalininkas | 0 | |||||
- Kooperacijos taurės finalas (1924 m.)
| Pasiekimai Lietuvos aukščiausiojoje lygoje nuo 1922 metų. | |||
| Pirmas kartas | Paskutinis kartas | Sezonų skaičius | Aukščiausia vieta |
| 1922 m. | 1943 m. | 10 | 1 |
- Pastaba: neįskaitomi 1924–1930, 1935, 1942–1943, 1945 m. sezonai, kai nebuvo vientisos lygos, taip pat 1939–1940, 1941, 1943–1944 m. nebaigtos pirmenybės.
Sezonai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Lietuvos futbolo varžybos | |||
| Sezonas | Pirmenybių lygmuo | Vieta | Taurė |
| 1922 m. | I | 2 | |
| 1923 m. | I | 3 | |
| 1924 m. | I | 1 | |
| 1925 m. | I | 1 | |
| 1926 m. | I | 1 | |
| 1927 m. | I (Kaunas) | 3 | |
| 1928 m. | I (Kaunas) | 3 | |
| 1929 m. | I (Kaunas) | 4 | |
| 1930 m. | I (Kaunas) | 3 | |
| 1931 m. | I | 2 | |
| 1932 m. | I | 5 | |
| 1933 m. | I | 1 | |
| 1934 m. | I | 4 | |
| 1935 m. | I | 1 | |
| 1936 m. | I | 1 | |
| 1936–1937 m. | I | 2 | |
| 1937–1938 m. | I | 4 | |
| 1938–1939 m. | I | 2 | |
| 1939–1940 m. | I (Kaunas) | 5 | |
| 1942 m. | I (Kaunas) | 5 | |
| 1942–1943 m. | I (Kaunas) | 3 | |
| 1943–1944 m. | I | - | |
| 1945 m. | I (Kaunas) | 3 | |
Žymūs žaidėjai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Valerijonas Balčiūnas, 1924–1926
- Vladas Banevičius, 1925, 1926
- Vladas Bubnovas, 1933–1934, 1936
- Jaroslavas Citavičius, 1925–1927, 1930–1933
- Antanas Dambrauskas, 1925
- Aleksandras Denisenka, 1933
- Fabijonas Dulkė, 1928
- Stepas Garbačiauskas, 1926
- Pranas Grabažius, 1939
- Juozas Gudelis, 1935–1939
- Vytautas Guzauskas, 1933
- Bronius Jankauskas, 1934–1937, 1939
- Stasys Janušauskas, 1924–1926
- Antanas Lingis, 1926
- Antanas Lubianskas, 1936-1938
- Romualdas Marcinkus, 1936
- Edvardas Mikučiauskas, 1924-1925
- Romualdas Nevinskas, 1933, 1935–1937
- Antanas Paulauskas, 1933–1935, 1937–1939
- Liudas Rajunecas, 1931–1932
- Leonas Rakickas, 1925, 1926
- Stasys Sabaliauskas, 1924–1926
- Zigmas Sabaliauskas, 1933–1937, 1939–1940
- ? Šapkauskas, 1924-1926
- Antanas Tallat-Kelpša, 1933–1936
- Adomas Vasiliauskas, 1925
- Juozas Žebrauskas, 1924–1926
- Romualdas Žebrauskas, 1925–1927, 1931–1936
- Juozas Žukauskas, 1924–1927
- Leonas Žukauskas, 1926–1927
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|