Pereiti prie turinio

Špandau kalėjimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Špandau kalėjimo pastatas

Špandau karo nusikaltėlių kalėjimas (vok. Kriegsverbrechergefängnis Spandau) 19461987 m. veikė britų okupuotame Berlyno sektoriuje. Jame kalėjo Niurnbergo tribunole nuteisti reicho kariškiai ir funkcionieriai.

Kalėjimas buvo pastatytas 1876 m., o nuo 1879 m. tapo kariniu kalėjimu. Nuo 1919 m. jame vėl buvo laikomi ir civiliai asmenys.

Po 1933 m. Reichstago padegimo proceso Špandau kalėjime buvo laikomi taip vadinami prevenciškai suimtieji asmenys, antinacinės kovos dalyviai. Iki karo pradžios vienu metu čia kalėdavo apie 600 žmonių.

Nuo 1945 m. čia buvo laikomi tarptautinio Niurnbergo karo tribunolo bei vėlesnių procesų metu nuteistieji asmenys. Palaipsniui kalinčiųjų skaičius mažėjo, o nuo 1966 m. čia liko tik vienas kalinys – iki gyvos galvos nuteistas Rudolfas Hesas.

Špandau kalėjimas (be skrydžių saugumo centro) Šaltojo karo metu buvo vienintelė įstaiga, bendrai valdoma visų keturių sąjungininkų valstybių. Kalėjimo administracija keitėsi kas mėnesį, keičiant šalies vėliavą ant stiebo, esančio prieš sąjungininkų Kontrolinės tarybos pastatą.

1987 m. mirus paskutiniam kaliniui R. Hesui, Špandau kalėjimo pastatas buvo nugriautas, o susmulkintos statybinės atliekos išpiltos Šiaurės jūroje. Kalėjimo vietoje įrengta The Britannia Centre.

Kalėjimo pastatas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
E.Rėderis išeina iš kalėjimo

Špandau kalėjimo pastatas buvo raudonų plytų ir turėjo įrengtą kelių lygių apsaugos sistemą:

  • 5 m aukščio siena
  • 10 m aukščio siena
  • 3 m aukščio siena su elektros įtampa
  • dygliuotos vielos tvora.


Kalėjime buvo 132 kameros, kuriose įrengta 600 vietų. Kameros ilgis buvo apie 3 m, plotis – 2,7 m, aukštis – 4 m.

Apsauga – šimtas TSRS, Britanijos, JAV ir Prancūzijos karių. Kalėjimo išlaikymas per metus kainavo apie milijoną USD.

Vidiniame kalėjimo kieme buvo įrengtas sodas, kuriame daugelis nuteistųjų turėjo savo prižiūrimą sklypelį. Karlas Denicas augino ankštines daržoves, Valteris Funkas – pomidorus, Albertas Špėras – gėles.

Nr. Kalinys Nuosprendis Baigė kalėti Pareigos nacių valdžioje Mirties data Pastabos
1. Balduras von Širachas 20 metų 1966 m. spalio 1 d. Hitlerjugendo lyderis, reicho vietininkas Vienoje 1974 m. rugpjūčio 8 d. kalėjo visą bausmės laiką
2. Karlas Denicas 10 metų 1956 m. spalio 1 d. grosadmirolas, karinio jūrų laivyno vadas, 1945 m. – paskutinis reichsprezidentas 1980 m. gruodžio 24 d. kalėjo visą bausmės laiką
3. Konstantinas Neiratas 15 metų 1954 m. lapkričio 6 d. 19321938 m. – Užsienio reikalų ministras, 19391941 m. – Bohemijos ir Moravijos reichsprotektorius 1956 m. rugpjūčio 14 d. išlaisvintas anksčiau laiko dėl sveikatos būklės
4. Erikas Rėderis iki gyvos galvos 1955 m. rugsėjo 26 d. grosadmirolas, karinio jūrų laivyno vadas iki 1943 m. 1960 m. lapkričio 6 d. išlaisvintas anksčiau laiko dėl sveikatos būklės
5. Albertas Špejeris 20 metų 1966 m. spalio 1 d. ginkluotės ir karinės pramonės reichsministras, reicho sostinės vyr.architektas 1981 m. rugsėjo 1 d. kalėjo visą bausmės laiką
6. Valteris Funkas iki gyvos galvos 1957 m. gegužės 16 d. Ekonomikos reichsministras, Reichsbanko prezidentas 1960 m. gegužės 31 d. išlaisvintas anksčiau laiko dėl sveikatos būklės
7. Rudolfas Hesas iki gyvos galvos mirė kalėjime Fiurerio pavaduotojas iki 1941 m. 1987 m. rugpjūčio 17 d. nusižudė