Pereiti prie turinio

Šechna

Koordinatės: 36°57′26″ š. pl. 40°30′19″ r. ilg. / 36.95722°š. pl. 40.50528°r. ilg. / 36.95722; 40.50528
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Šechna
Šeḫna, Šubat-Enlil
Šechna
Šechna
Koordinatės 36°57′26″ š. pl. 40°30′19″ r. ilg. / 36.95722°š. pl. 40.50528°r. ilg. / 36.95722; 40.50528
Vieta Sirija (Al-Hasakos gubernija)
Regionas Senovės Sirija
Istorija
Pastatytas V tūkst. pr. m. e.
Sugriautas XVIII a. pr. m. e.
Tauta huritai
Informacija
Kasinėjimų datos nuo 1979 m.
Vikiteka VikitekaVikiteka

Šechna, dar žinomas kaip Šubat-Enlilis, archeologinis pavadinimas Tel Leilanas – senovės miestas Sirijoje, buvęs į šiaurės rytus nuo dabartinės Hasakos, netoli dab. Turkijos sienos, Chaburo upės baseine.

Manoma, kad gyvenvietė įsikūrė V tūkst. pr. m. e., tačiau tik III tūkst. pr. m. e. ji išaugo į didesnį miestą, kuris greičiausiai buvo Nagaro karalystės valdžioje. XXIII a. pr. m. e. miestą nukariavo Akado imperija, ir jis tapo žinomas kaip Šechna. Tiesa, maždaug tuo metu dėl kažkokių priežasčių (manoma, kad dėl 300 metų trukusios sausros), gyvenvietė stipriai susitraukė ir galiausiai buvo beveik palikta.

XIX a. pr. m. e. pabaigoje Asirijos karalius Šamši-Adadas I (1813–1781) šiaurinėje Mesopotamijoje sukūrė didelę imperiją. Derlingą Chaburo slėnį jis matė kaip potencialų savo karalystės centrą. Senosios Šechnos vietoje jis pastatė miestą, kurį pavadino Šubat-Enliliu („Enlilio buveine“) ir pavertė jį savo sostine. Jame pastatyti rūmai, miestas apjuostas galinga siena, o gyventojų skaičius siekė 20 tūkst.

Po Šamši-Adado mirties jo imperijai suirus, miestą užgrobė amoritų valstybėlė Apumas, kuri padarė jį savo sostine. Miestas toliau klestėjo iki 1726 m. pr. m. e., kuomet jį užėmė Babilono karalius Samsuiluna. Asirijos karalius Adasi jį išvijo, tačiau Šubat-Enlilis buvo greitai apleistas.

Kasinėjimai mieste reguliariai vykdyti nuo 1979 m. Čia daugiausia prisidėjo Jeilio universiteto archeologai. Vienas svarbiausių radinių – 1100 molinių lentelių archyvas, kurio administraciniai dokumentai atspindi XVIII a. pr. m. e. Šiaurės Mesopotamijos gyvenimą. Dauguma iškastų artefaktų saugomi Deir ez-Zoro muziejuje. 2011 m. kasinėjimai nutrūko dėl Sirijos pilietinio karo.