Įstatymas
|
Straipsnio tekstas ar jo dalis yra teisės akto ar jo fragmento kopija, kurią dar reikia pritaikyti Vikipedijai. Pritaikykite pateiktą medžiagą Vikipedijai – perrašykite enciklopediniu stiliumi, apibendrinkite ar pan. Galite pateikti pasiūlymų diskusijose. |
Įstatymas – aukščiausiųjų valstybės institucijų (paprastai – parlamento) nustatyta tvarka priimtas norminis teisės aktas, turintis kitų norminių teisės aktų atžvilgiu viršenybę; politinis aktas. Lietuvoje – aukščiausią teisinę galią turintis norminis teisės aktas, išleistas Seimo arba priimtas referendumu. Įstatymai yra vyriausybės politikos įgyvendinimo įrankis, nes jų nustatytos teisinės normos reguliuoja ir tvarko visuomeninius santykius bei visuomenės gyvenimo reikalus.
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal teisinę galią skiriama:
- Konstitucija – pagrindinis įstatymas
- Konstitucinis įstatymas – Konstituciją papildantysis įstatymas
- Paprastas įstatymas
- Federalinis įstatymas – federacijos subjektų įstatymai (federacijos vienetų teisė).
Forma
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Remiantis Lietuvos teise, įstatyme eilės tvarka turi būti: įstatymo pavadinimas; įstatymo priėmimo data ir numeris; įstatymo priėmimo vieta; įstatymo tekstas; įstatymą pasirašančiojo subjekto pareigos, vardas, pavardė.
Įstatymo projekte virš įstatymo pavadinimo, dešinėje lapo pusėje turi būti nuoroda „Projektas“.
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Remiantis Lietuvos teise, įstatymą sudaro: dalys; skyriai; skirsniai; straipsniai. Didelės apimties kodifikuoti teisės aktai (kodeksai) prireikus gali būti skirstomi į knygas. Įstatymo sudedamosios dalys (išskyrus straipsnio dalis ir dalių punktus) turi turėti pavadinimus. Įstatymo dalių, skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis paryškintomis raidėmis eilutės centre. Straipsnių pavadinimai rašomi mažosiomis paryškintomis raidėmis.
Įstatymo knygos, dalys ir skyriai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės ir atitinkamu žodžiu, rašomu didžiosiomis paryškintomis raidėmis. Skirsniai žymimi žodžiais išreikštais skaitmenimis ir rašomi didžiosiomis paryškintomis raidėmis. Straipsniai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po žodžio „straipsnis“ dedamas taškas ir straipsnio pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje.
Įstatymo straipsnį paprastai sudaro dalys ir dalių punktai. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir žymimos arabiškais skaitmenimis su tašku iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.
Novelos žymimos papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais pagrindinio ženklo, žyminčio akto teksto dalies eiliškumą, dešinės pusės viršuje.
Atsižvelgiant į įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį, jame gali būti ne visos sudedamosios dalys.
Įstatymas gali turėti preambulę ir priedų – lentelių, grafikų, tarifų, schemų, sąrašų ir kita.
Įstatymo pradžioje paprastai nurodoma šio akto paskirtis ir kitos bendrosios nuostatos.
Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma jo įsigaliojimo tvarka, pavedimai (pasiūlymai) Vyriausybei ar kitoms institucijoms, taip pat kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios.[1]
