Álvar Núñez Cabeza de Vaca

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Álvar Núñez Cabeza de Vaca

Álvar Núñez Cabeza de Vaca
Gimė	1490 m. Cheres de la Fronteroje
Mirė	1557 m. (~67 metai) Sevilijoje arba Cherese

Veikla	ispanų keliautojas ir konkistadoras

Vikiteka	Álvar Núñez Cabeza de Vaca

Alvaras Nunjesas Kabesa de Vaka (isp. Álvar Núñez Cabeza de Vaca; g. 1490 arba1495 m. Cheres de la Fronteroje – m. 1557 arba 1560 m. Sevilijoje arba Cherese) – ispanų keliautojas ir konkistadoras.

Biografija

Jaunystėje buvo našlaitis ir anksti įstojo Medinos-Sidonijos rūmų tarnybą. Dalyvavo ispanų karinėse kampanijose Italijoje (1512 m. Ravenoje) ir Navaroje.

1527 m. prisijungė prie Panfilo de Narvaeso ekspedicijos į Floridą. Kabesa de Vakai pavyko išgyventi indėnų antpuolius Apalačuose. Pasiekę jūros pakrantę likę ekspedicijos nariai sukonstravo plaustus ir iškeliavo link Meksikos. Dauguma keliautojų žuvo jūroje, tačiau Kabesa de Vakai pavyko pasiekti Teksaso pakrantes. Ten jis buvo sučiuptas indėnų, tačiau paliktas gyvas. Vėliau Kabesa de Vaka kartu su trim ekspedicijos dalyviais (Alonso del Castillo Maldonado, Andrés Dorantes de Carranza ir Estebanico) išsivadavo iš indėnų ir patraukė link Ramiojo vandenyno, kad išvengtų indėnų antpuolių pietų Teksase. Nėra gerai žinomas Kabesa de Vakos maršrutas – pagal vieną versijų jis keliavo palei Rio Grandę, pagal kitą – kirto Rio Grandę žemupyje ir patraukė per šiaurės Meksiką. Keliautojas tarp sutiktų indėnų pagarsėjo kaip geras gydytojas, todėl galėjo saugiai keliauti ir ieškoti kelio į Naująją Ispaniją. Galiausiai 1536 m. pasiekė Kuljakaną, kur buvo įkurta ispanų tvirtovė. Kabesa de Vaka buvo pirmasis europietis, kuris tyrinėjo ir aprašė Meksikos įlankos pakrantės indėnus. 1542 m. apie šią kelionę Samoroje išleista jo knyga Naufragios. Savo kūrinyje Kabesa de Vaka prieštaravo indėnų engimui ir vergijai, laikė juos tokiais pat žmonėmis, kaip ir europiečiai.

1537 m. Kabesa de Vaka grįžo į Ispaniją kur jam buvo suteiktas La Platos adelantado titulas. 1540 m. vėl išvyko į Ameriką, į savo valdas La Platoje. Išsilaipino Santa Katalinos saloje iš kurios sausuma patraukė link Asunsjono (La Platos gubernijos sostinės). Vedamas tupių-gvaranių indėnų per beveik 5 mėnesius pasiekė miestą. Pakeliui atrado ir aprašė Igvasu krioklį. Asunsjone netrukus įsivėlė į konfliktą su buvusiu valdytoju Domingo Martínez de Irala, kuris priešinosi Kabesa de Vakos valdymui ir norėjo rengti kolonizacinius žygius į indėnų žemes, kas de Vakai atrodė nepriimtina. Dėl kilusios anarchijos 1544 m. išvyko atgal į Ispaniją, kur ir praleido likusį gyvenimą gyvendamas skurdžiai ir visų pamirštas.