Vyras

Apie vyrą kaip sutuoktinių poros (šeimos) narį skaitykite čia.

Vyras – biologinės žmogaus (Homo sapiens) rūšies vyriškos lyties atstovas.

Mokslas, tiriantis vyro fiziologiją, anotomiją bei ligas, vadinamas andrologija.

Vystymasis ir raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Embriono stadijoje formuojantis gemalui susidaro trys gemaliniai lapeliai. Iš mezodermos pradeda vystytis lytinių organų sistema. Todėl apie 7–8 savaitę baigia formuotis lytiniai organai, pagal kuriuos jau galima skirti individo lytį. Jau aštuonių savaičių gemalas turi gana ryškius žmogiškos išvaizdos požymius.^[1]

Postnataliniu laikotarpiu išryškėja gana ryškūs morfologiniai ir fiziologiniai požymiai. Visų pirma lytinio brendimo įžangos pradžioje priklausomai nuo hormoninės organizmo veiklos berniukams (apie 13–16 m.) prasideda spermatogenezė, išryškėja kūno sandaros lytinio dimorfizmo požymiai. Antrosios vaikystės (8–12 m.) metu berniukams ima didėti sėklidės bei varpa, intesnyviai auga galūnės ir didėja ūgis. Šiuo laikotarpiu labiau ilgėja kojos, smarkiai auga rankos. Tikrojo brendimo metu (13–16 m.) prasideda gaktos ir pažasties plaukų augimas, toliau formuojasi išoriniai lytiniai organai. Brendimo baigmės metu (17–19 m.) baigiasi lytinis brendimas, pradeda normaliai funkcionuoti lytiniai organai, stiprėja barzdos plaukai ir viso kūno gyvaplaukiai. Apie 19–21 metus galutinai susiformuoja vyriško kūno proporcijos, stabilzuojasi individo morfologiniai ir fiziologiniai požymiai.^[2]^[3]

Pagrindiniai anatominiai ir fiziologiniai požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyro kūną į dvi lygias dalijanti horizontali linija eina virš gaktikaulio krašto.
Vyro liemuo yra trumpesnis, o kojos ilgesnės.
Vyro pečiai yra platesni negu dubuo.
Vyro poodinis riebalinis sluoksnis plonesnis, oda storesnė.
Vyro kūnas dažniausiai gerokai plaukuotesnis negu moters (ypač skiriasi pažastų ir blauzdų plaukuotumas, taip pat gaktos plaukų augimo kryptis).
Vyro speneliai tik šiek tiek iškilę virš rausvo arba šviesiai rudo laukelio.
Vyro juosmeninė stuburo dalis mažiau įlinkusi negu moters.
Vyro visi dubens matmenys yra mažesni negu moters.
Vyrui būdingesnis pilvinis kvėpavimo tipas; vyro kvėpavimui labai svarbūs diafragmos ir pilvo sienos raumenys.
Vyro gerklos didesnės negu moters; skydinės kremzlės dvi plokštelės sueina kampu ir sudaro gerklų iškyšulį – Adomo obuolį (lemia žemesnį balsą).
Vyro dauguma vidaus organų apimtis didesnė negu moters.
Skiriasi lytiniai organai – išoriniai labiau išsikišę nei moters.
Vyro kaukolės kaktiniai ančiai yra dideli, todėl antakiniai lankai atsikišę į priekį, o žvynas nuožulnus.
Vyro kaukolės ir kaulų struktūra yra stambesnė ir masyvesnė nei moters.

Kontraversija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Socialinė lytis.

Kembridžo žodynas 2022 m. spalio 27 d.^[4] papildė savo duomenyse apibrėžimą kas yra vyras, jį apibrėždamas taip: „tai suaugęs žmogus, kuris gyvenime save identifikuoja kaip vyriškos lyties asmenį, nors gimdamas galėjo būti kitos lyties“, tai yra buvo gimęs biologine moterimi, bet vėliau save ėmė identifikuoti vyru. Kaip pavyzdys – biologė mergaitė ar moteris ėmė rengtis, elgtis ir gyventi kaip vyras. Kartu Kembridžo žodynas pateikia tokius pavyzdžius: „Markas yra translytis vyras (= vyras, kuris gimęs buvo laikomas moterimi).“, arba kitas pavyzdys – „Prieš atliekant chirurginį transformacijos veiksmą, gydytojas paskatino juos kurį laiką gyventi kaip vyrus“.^[5] Tokį vyro apibrėžimo papildymą smarkiai kritikuoja tradicinių, konservatyvių pažiūrų visuomenė.^[6] Drauge panašiai žodyne buvo papildytas ir moters naujas apibrėžimas.