Anarchizmas

Anarchizmas (gr. αναρχία 'be valdovų') – politinė filosofija arba doktrinų ir pažiūrų visuma, kuri remiasi žmogaus sukurtais įstatymais nevaržoma laisve; teorija, teigianti, kad visos valdžios formos yra grindžiamos smurtu, todėl jos yra nebūtinos.^[1]Anarchizmo politinė filosofija išsivystė Europoje ir pasklido po visą pasaulį daugiausia XX a. pradžioje. Žodis „anarchija“, kaip dauguma anarchistų jį vartoja, nereiškia chaoso, nihilizmo ar moralinio nuopuolio, bet verčiau harmoningą anti-autoritarinę visuomenę paremtą asmens apsisprendimo teise ir asmenišku dalyvavimu. Vietoj autoritarinių politinių ir priverstinių ekonominių struktūrų, anarchistai siūlo socialinius santykius, paremtus laisvų asmenų savanoriškomis asociacijomis autonomiškose bendruomenėse, abipusę pagalbą ir savęs valdymą.

Nors anarchizmas lengviausiai apibrėžiamas prieš ką jis, tačiau anarchistai taip pat siūlo pozityvių vizijų, kurios, jų manymu, atvestų prie visiškai laisvų bendruomenių susikūrimo. Tačiau idėjos kaip anarchistinė bendruomenė turėtų veikti labai skiriasi, ypač ekonomikos atžvilgiu; taip pat kyla nesutarimų kokiais būdais reikia pasiekti laisvą visuomenę. Mokslininkai apskritai neapibrėžia anarchizmo kaip vieno „monolito“.

Kilmė

Kai kurie tvirtina, kad anarchizmo temos gali būti randamos Taoistų išminčių Lao Dzė bei Zhuangzi darbuose. Pastarasis buvo verčiamas taip: „Būta tokio dalyko, kaip žmonijos savivalda; niekuomet nebūta tokio dalyko, kaip [sėkmingas] žmonijos valdymas“; „Menkas vagis pasodinamas į kalėjimą. Didelis plėšikas tampa tautos valdytoju.“ Diogenas Sinopietis bei Kinikai, taip pat jų amžininkas Zenonas Kitonietis, stoicizmo pradininkas, taip pat nagrinėjo panašias temas.

Kaip bebūtų, modernusis anarchizmas kilo iš Švietimo amžiaus religinio bei pasaulietinio mąstymo, ypač iš Jean-Jacques Rousseau argumentų dėl laisvės moralinės svarbos. Nors iki XIX a. pradžios terminas „anarchistas“ turėjo visiškai neigiamą reikšmę. Didžiosios Prancūzų revoliucijos metu kai kurios grupės, pavyzdžiui, „Enragés“, pradėjo naudoti šį terminą teigiama prasme,^[2] laikydami Jakobinų „revoliucinės vyriausybės“ koncepciją oksimoronu. Tokioje politinėje atmosferoje William Godwin vystė savo filosofiją, kuri daugelio yra laikoma pirmąja šiuolaikinės anarchistinės minties apraiška.^[3]

William Godwin

Piotro Kropotkino teigimu, William Godwin savo veikale „Enquiry Concerning Political Justice“ („Tyrimas apie politinį teisingumą“, 2 tomai, 1793) buvo „pirmasis suformulavęs politinę ir ekonominę anarchizmo koncepcijas, nors jis ir nesuteikė šio vardo idėjoms, išvystytoms jo darbe. Charles A. Madison rašo ─ "Pirmasis šiuolaikinis sistemingas anarchizmo atstovas buvo William Godwin… Stipriai paveiktas Prancūzijos revoliucijos nuotaikų, jis argumentavo, kad, kadangi žmogus yra racionali būtybė, jo negalima varžyti jam įgyvendinant savo motyvus. Be to, kadangi visos valdžios formos turi neracionalius pagrindus ir dėl to yra tironiškos iš prigimties, jos visos turi būti nušluotos.“^[4] Pats W. Godwin pirmuoju anarchistiniu kūriniu laikė Edmundo Berko Vindication of Natural Society Archyvuota kopija 2006-08-27 iš Wayback Machine projekto.^[5]

W. Godwin, būdamas anarchistu ─ filosofu, prieštaravo revoliuciniams veiksmams eliminuojant valstybę ir laikė minimalią valstybę dabarties „neišvengiamu blogiu“^[6], kuri taptų vis labiau nereikalingas ir bejėgis pamažu pasklindant žinojimui.^[7] W. Godwin pasisakė už kraštutinę individualizmo formą, teigdamas, kad visos kooperacijos rūšys darbe turi būti eliminuotos; jis teigė: „viskas, kas yra įvardijama terminu kooperacija tam tikra prasme yra blogis. „^[8] W. Godwin manė, kad diskriminacija bet kokiu pagrindu, išskyrus gebėjimus, yra netoleruojama. W. Godwin taip pat yra gerai žinomas dėl to, kad vedė feministę Mary Wollstonecraft. Jų dukra, Mary Shelley, pabėgo iš namų norėdama susituokti su Percy Shelley, poetu, kuris buvo Godwin’o idėjų pasekėjas. Vėliau ji išgarsėjo parašiusi „Frankenšteiną“.

Pierre-Joseph Proudhon

Prancūzų rašytojas ir socialistas Pierre-Joseph Proudhon buvo pirmasis asmuo noriai vadinęs save anarchistu. Dėl to dalis tyrinėtojų jį laiko šiuolaikinės anarchizmo teorijos sukūrėju.^[1] Savo visuomenės ekonominių pagrindų tyrime „Kas yra nuosavybė?“ (1840 m.), Proudhon teigė, kad tikrieji visuomenės įstatymai neturi nieko bendro su valdžia, jie kyla iš pačios visuomenės prigimties. Todėl jis prognozavo galutinį valdžios žlugimą ir natūralios socialinės tvarkos atsiradimą:

„Kaip kad žmogus siekia teisingumo lygybėje, taip visuomenė siekia tvarkos anarchijoje. Anarchija ─ valdovo nebuvimas ─ tokia yra valdymo forma, į kurią mes kiekvieną dieną artėjame.“

Jis išvystė spontaniškos visuomenės tvarkos teoriją, pagal kurią visuomenės organizacija gali atsirasti be jokios centralizuotos valdžios, „pozityvi anarchija“, kurioje tvarka atsiranda kiekvienam asmeniui „darant ką jis nori ir tik tai, ką jis nori“^[9] ir kurioje "produktyvios veiklos sandorių užtenka sukurti socialinei tvarkai. "^[10] Jis suvokė anarchiją kaip:

„valdžios ar nuostatų forma, kurioje viešasis ir privatus sąmoningumas, susiformavęs per mokslo ir teisės vystymasi, yra pakankamas palaikyti tvarką ir garantuoti visas laisves. Joje, kaip pasekmė, policijos institucijos, prevenciniai ir represiniai metodai, biurokratija, apmokestinimas, t. t., yra sumažinti iki minimumo. Joje, ypač, monarchijos ir intensyvios centralizacijos formos dingsta, ir yra pakeičiamos federalinėmis institucijomis ir bendruomeniškumu paremtu gyvenimo būdu. "^[11]

Jo opozicija kapitalizmui, valstybei ir organizuotai religijai įkvėpė vėlesnius anarchistus ir padarė jį vienu pagrindiniu jo laikų socializmo teoretikų.^[12] Tačiau, jis oponavo ir „komunizmui, ir utopiniam, ir marksistiniam, teigdamas kad jis sunaikintų laisvę atimdamas iš asmens jo gamybos įrankių kontrolę.“^[12] Proudhon buvo anarchistas─filosofas, prieštaravęs smurtiniams revioliuciniams veiksmams.

Anarchizmo koncepcijos

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 Emma Goldman, Anarchism and other essays (New York & London: Mother Earth Publishing Association, 1911).
↑ Sheehan, Sean. Anarchism, London: Reaktion Books Ltd., 2004. psl. 85
↑ William Godwin Stanford Encyclopedia of Philosophy, First published Sun 16 January 2000; substantive revision Sat May 20 2006
↑ Madison, Charles A. (1945). „Anarchism in the United States“. Journal of the History of Ideas. 6 (1): 46–66.
↑ Dauguma aukščiau išdėstytų argumentų gali būti rasti Berko Vindication of Natural Society; veikale, kuriame egzistuojančių politinių institucijų blogis yra pavaizduojamas su nepalyginama samprotavimo jėga ir iškalbos blizgesiu… " – pastaba puslapio apačioje, William Godwin, „Politinis teisingumas“, 2 skyrius.
↑ W. Godwin teigė: „..tačiau mes galime būti priversti pripažinti ją kaip neišvengiamą blogį šiuo metu, mums, kaip supratimo ir žmonių rūšies draugams, reikia pripažinti jos kiek įmanoma mažiau, ir atsargiai stebėti ar, pasekmėje laipsniško žmogaus proto nušvitimo, ta maža dalis negali būti dar sumažinta.“ iš An Enquiry Concerning Political Justice Archyvuota kopija 2003-10-11 iš Wayback Machine projekto.
↑ „William Godwin“, Stanfordo filosofijos enciklopedija
↑ Godwin, William. (2006). iš Britannica Concise Encyclopedia. Išrinkta 2006 m. gruodžio 7 d., iš Encyclopædia Britannica Online: http://www.britannica.com/ebc/article-9037183
↑ Proudhon, Solution to the Social Problem, ed. H. Cohen (New York: Vanguard Press, 1927), p.45.
↑ Proudon, Pierre-Joseph. The Federal Principle. „Sąvoka „anarchija“ politikoje yra tokia pat racionali ir pozityvi kaip ir bet kokia kita. Ji reiškia, kad kai industrinės funkcijos yra perimamos iš politinių, tada produktyvios veiklos sandorių užtenka sukurti socialinei tvarkai.“
↑ Selected Writings, Pierre-Joseph Proudhon
↑ ^12,0 ^12,1 Iš Encyclopedia Britannica straipsnio „Proudhon, Pierre-Joseph“ (2006)[1]

Šis su politologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[:0-1] 1,0 ^1,1 Emma Goldman, Anarchism and other essays (New York & London: Mother Earth Publishing Association, 1911).

[2] Sheehan, Sean. Anarchism, London: Reaktion Books Ltd., 2004. psl. 85

[3] William Godwin Stanford Encyclopedia of Philosophy, First published Sun 16 January 2000; substantive revision Sat May 20 2006

[Madison-4] Madison, Charles A. (1945). „Anarchism in the United States“. Journal of the History of Ideas. 6 (1): 46–66.

[5] Dauguma aukščiau išdėstytų argumentų gali būti rasti Berko Vindication of Natural Society; veikale, kuriame egzistuojančių politinių institucijų blogis yra pavaizduojamas su nepalyginama samprotavimo jėga ir iškalbos blizgesiu… " – pastaba puslapio apačioje, William Godwin, „Politinis teisingumas“, 2 skyrius.

[6] W. Godwin teigė: „..tačiau mes galime būti priversti pripažinti ją kaip neišvengiamą blogį šiuo metu, mums, kaip supratimo ir žmonių rūšies draugams, reikia pripažinti jos kiek įmanoma mažiau, ir atsargiai stebėti ar, pasekmėje laipsniško žmogaus proto nušvitimo, ta maža dalis negali būti dar sumažinta.“ iš An Enquiry Concerning Political Justice Archyvuota kopija 2003-10-11 iš Wayback Machine projekto.

[7] „William Godwin“, Stanfordo filosofijos enciklopedija

[8] Godwin, William. (2006). iš Britannica Concise Encyclopedia. Išrinkta 2006 m. gruodžio 7 d., iš Encyclopædia Britannica Online: http://www.britannica.com/ebc/article-9037183

[9] Proudhon, Solution to the Social Problem, ed. H. Cohen (New York: Vanguard Press, 1927), p.45.

[10] Proudon, Pierre-Joseph. The Federal Principle. „Sąvoka „anarchija“ politikoje yra tokia pat racionali ir pozityvi kaip ir bet kokia kita. Ji reiškia, kad kai industrinės funkcijos yra perimamos iš politinių, tada produktyvios veiklos sandorių užtenka sukurti socialinei tvarkai.“

[11] Selected Writings, Pierre-Joseph Proudhon

[EB-Proudhon-12] 12,0 ^12,1 Iš Encyclopedia Britannica straipsnio „Proudhon, Pierre-Joseph“ (2006)[1]

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]