Zita Alinskaitė-Mickonienė
Zita Alinskaitė-Mickonienė (g. 1939 m. lapkričio 5 d. Pūstapėdžiai, Vilkaviškio apskritis) – Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1969 m. baigė Lietuvos dailės institutą, mokytojai Vladas Daujotas, Zenonas Varnauskas, Sofija Veiverytė.
1969–1974 m. Lentvario kilimų fabriko dailininkė.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1970 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Sukūrė 20 masinės gamybos žakardinių kilimų projektų, monumentalių gobelenų visuomeniniams interjerams, parodinių tekstilės kompozicijų.
Ankstyvųjų kūrinių kompozicija grindžiama stilizuotomis, dažnai simbolinėmis žmonių figūromis, vėlesniųjų – minimalistinė, iš keleto asociatyvių motyvų monochrominiame fone. Kūryboje plėtojama santūri tautodailės raiška.[1]
Svarbiausi kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jaunystė, 1972 m.
- Pradalgėliai, 1975 m.
- Šventė, 1979 m., Trakų pilis
- Išeinantis kalnas, 1980 m.
- Jūros balsas, 1982 m.
- Gimtoji žemė-Sūduva, 1984 m.
- Žemės ritmai, 1987 m.
- Giesmė Baltijai, 1988 m., Lietuvos ambasada Maskvoje
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lijana Šatavičiūtė. Zita Alinskaitė-Mickonienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 306 psl.