Zita Šličytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Zita Šličytė
Gimė: 1943 m. rugpjūčio 7 d. (76 metai)
Lietuva Skuodas
Vaikai:

Daiva, Milda

Veikla: Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja
Partija: Lietuvos socialdemokratų partija
Alma mater: Vilniaus universitetas

Zita Šličytė (g. 1943 m. rugpjūčio 7 d. Skuode) – teisininkė, advokatė, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja, Lietuvos advokatų savivaldos veikėja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1967 m. Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultete baigė teisės studijas, įgijo teisininkės kvalifikaciją. 1979 m. kovo 12 d. Baltarusijos V. Lenino valstybiniame universitete apgynė disertaciją „Viktimologinių duomenų panaudojimas advokato veikloje tarybiniame baudžiamajame procese[1], teisės mokslų kandidatė.

19611963 m. Tauragės rajono laikraščio „Tarybinis žodis“ redakcijos korespondentė; nuo 1968 m. – Lietuvos advokatų kolegijos narė, 19681990 m. Klaipėdos juridinės konsultacijos advokatė.

1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio seimo narė, tarybos narė. 1989 m. balandžio mėn. Lietuvos socialdemokratų partijos atkūrimo iniciatyvinės grupės narė, LSDP tarybos narė, 19891990 m. Klaipėdos skyriaus pirmininkė.

1989 m. Klaipėdos teritorinėje rinkimų apygardoje išrinkta TSRS Liaudies deputatė. 19901992 m. pagal Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio sąrašą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatė. 19921996 m. Seimo narė, išrinkta Tauragės rinkimų apygardoje. Vėliau advokatė Klaipėdoje[2]. Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos, Klaipėdos verslo aukštosios mokyklos lektorė.

Nuo 2011 m. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė nuo partijos Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai. [3]

Dukros Daiva, Milda.[4].

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra parašiusi monografiją, paskelbusi straipsnių aukos vaidmens nusikaltimo padaryme tema, taip pat baudžiamojo proceso tobulinimo klausimais, yra trijų „Advokatų kalbų teisme” rinkinių bendraautorė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]