Zita Čepaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Zita Čepaitė
Gimė: 1957 m. spalio 9 d. (62 metai)
Kasbarynai, Tauragės rajonas
Veikla: filologė, žurnalistė, rašytoja
Partija: Darbo partija
Alma mater: 1984 m. Vilniaus universitetas

Zita Čepaitė (g. 1957 m. spalio 9 d. Kasbarynuose, Tauragės rajonas) – Lietuvos filologė, žurnalistė, rašytoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Lomių mokykloje, baigė Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą. 1984 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete baigė lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.

19851990 m. Vilniaus aukštesniosios kultūros mokyklos lietuvių literatūros dėstytoja. 1989–1990 m. savaitraščio „Atgimimas“ priedo jaunimui „Aušrinė“ redaktorė. 19911993 m. savaitraščio „Atgimimas“, 1993–1994 m. Čikagoje (JAV) leidžiamo mėnraščio „Akiračiai“ bendradarbė. [1] 1994–2002 m. dirbo Lietuvos televizijoje, nuo 1996 m. kultūros laidų „Ženklai“, „Kultūros spąstai“, „Menų faktūra“ redaktorė ir vedėja. [2]

2004 m. Darbo partijos sąraše nesėkmingai kandidatavo LR Seimo rinkimuose. [3] Iki 2006 m. kultūros ministro Vladimiro Prudnikovo patarėja. [4] Nuo 2006 m. gyvena Londone. 20072011 m. Jungtinės Karalystės lietuviams leidžiamo savaitraščio „Infozona“ redaktorė. Rašo straipsnius bei apžvalgas leidiniams Lietuvoje – dienraščiui „Lietuvos rytas“, žurnalui „Kultūros barai“. Nuo 2011 m. turi savo skiltį internetiniame puslapyje Anglija.lt. Nuo 2012 m. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė. Propaguoja feminizmo idėjas.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parašė novelių, apysaką, romanų. 1997 m. parašė scenarijų televizijos filmui „Pasaulio pabaiga repo stiliumi“, 1999 m. – scenarijų dokumentiniam filmui „Nepriklausomybės dešimtmetis: kultūra ir visuomenė", 2000 m. – scenarijų dokumentiniam filmui „Lit-express“ apie traukinį, kuriuo per Europą keliavo per 100 rašytojų. [5]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Atšvaitas: novelės (Pirmoji knyga). – Vilnius: Vaga, 1986. – 157 p.
  • Sekmą skausmą: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1990. – 290 p. – ISBN 5-415-00514-5
  • Paulinos kelionė: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996. – 229 p. – ISBN 9986-39-011-7
  • Moters istorija: romanas. – Vilnius: Tyto alba, 2003. – 336 p. – ISBN 9986-16-284-X
  • Neapšviestas kelio ruožas: dokumentinė proza. – Vilnius: Tyto alba, 2005. – 296 p. – ISBN 9986-16-442-7
  • Britanijos lietuviai: vakar ir šiandien. – Londonas: Jungtinės Karalystės lietuvių sąjunga, 2007. – 20 p.: iliustr.
  • Mano rožė. Tavo rožė: apsakymai. – Vilnius: Tyto alba, 2007. – 167 p. – ISBN 978-9986-16-539-2
  • Emigrantės dienoraštis: esė. – Vilnius: Alma littera, 2011. – 301 p. – ISBN 978-609-01-0142-1
  • Londono vėjas: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2013. – 299 p. – ISBN 978-609-01-1247-2

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]