Zagvės dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Etiopija-orn.png
Etiopijos ir Eritrėjos istorija
Etiopijos priešistorė
Senovės Jemenas (Damotas)
Proto-Aksumo periodas
Aksumo imperija
Etiopijos imperija:
Zagvės dinastija > Saliamonidai
Oromo migracija, Osmanų imperija
Gondaro laikotarpis (1606–1755)
Zemene mesafint (1755–1855)
Suvienytoji Etiopija (1855–1935)
Italijos Rytų Afrika (1935–1941)
Etiopijos imperija (1941-1975)
Dergas > Etiopijos LDR (1987–1991)
Etiopija, Eritrėja, Džibutis
Istoriniai regionai
Mereb Melašas, Tigrajus, Begmenderis, Godžaras, Vagas, Ševa, Velega, Davaro, Balė, Adalis, Gibė

Zagvės dinastijaEtiopijos imperatorių dinastija, o kartu ir Etiopijos istorijos laikotarpis, trukęs nuo maždaug X a. iki 1270 m. Prieš jį buvęs laikotarpis buvo Aksumo imperija, o po jo sekė Saliamonidų dinastija.

Dėl ypač šykščių istorinių šaltinių šis laikotarpis kartais vadinamas Etiopijos tamsiaisiais amžiais.

Dinastijos pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dinastija kilo iš agau tautos, kuri kadaise buvo apgyvendinusi šiaurinę Etiopijos kalnyno dalį. Dinastijos pavadinimas kilo iš gezo kalbos žodžio Ze-Agaw, kas reiškia "iš agau", "agau kilmės". Kadangi visos kitos Etiopijos dinastijos buvo semitiškos (habeša) kilmės, ši dinastija oficialiai yra laikoma tarsi "iškritusia iš konteksto": jos atstovai nebuvo Saliamono palikuonys.

Kilmės regionas buvo Lasta (dalis istorinio Volo regiono), kadaise gausiai gyvenamas agau. Čia vėliau buvo ir Zagvės valstybės centras, sostinė Lalibela. Iš šio regiono kilo dinastijos įkūrėjas Mara Takla Haimanotas, kuris buvo vedęs paskutiniojo Aksumo imperatoriaus Dil Naodo dukterį ir buvo jo generolas. Jis nuvertė Dil Naodą ir pasiskelbė naujuoju imperatoriumi.

Dėl patikimų šaltinių trūkumo nėra vieningai priimtos nuomonės, kada ši dinastija atėjo į valdžią. Kai kurie šaltiniai taigia, jog Zagvės pradėjo valdyti X a., kiti jų valdymo pradžią nukelia į XII a.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zagvių laikotarpiu Etiopija apėmė tik dabartinės Etiopijos šiaurines sritis ir Eritrėją (istorinius regionus Volo, Tigrajų, Mereb Melašą taip pat dalį Begmendero). Vietovės aplink Tanos ežerą, taip pat dabartinė rytų ir pietų Etiopija valstybei nepriklausė.

Nors Zagvių laikotarpį dažnai linkstama laikyti tamsiaisiais amžiais, daug mokslininkų pripažįsta, kad tuo metu Etiopijos civilizacija pasiekė žymių pasiekimų. Klestėjo centralizuota valdžia, buvo nuolatinė sostinė Rohoje (vėliau Lalibela), kur buvo sukurti nuostabūs architektūros šedevrai Lalibelos bažnyčios.

1270 m. Zagvės dinastija buvo nuversta amharų kilmės karvedžio Jekuno Amlak, kuris save kildino iš paskutinio Aksumo dinastijos imperatoriaus, ir skelbėsi atkūręs Saliamonidų dinastiją. Zagvės buvo nugalėti. Jų dinastija buvo paskirta valdyti Vago regioną, kur jie buvo tituluojami Vago vietininkais, t. y. vagšumais.

Valdovų sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mara Takla Haimanotas;
  • Tatadimas;
  • Jan Sejumas;
  • Germa Sejumas;
  • Jemrehana Krestos;
  • Kedus Harbe;
  • Gebre Meskelis Lalibela (1189–1229);
  • Nakueto Labas;
  • Jetbarakas;
  • Mairaris ?;
  • Harbajus ?.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]