ZB vz. 30

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
ZB vz. 30
Romanian Patriotic Guards Training 1.jpg
Tipas lengvasis kulkosvaidis
Variantai
Konstruktorius Vaclavs Holeks
Šalis Čekoslovakijos vėliava Čekoslovakija
Sukurtas 1930
Gamintas 1930-?? m.
Zbrojovka Brno
Naudotas 1930-??
Naudotojai Čekoslovakijos vėliava Čekoslovakija
Vokietijos vėliava Vokietija
Kalibras, mm 7,92 mm
Šovinys, mm 7,92×57 mm
Šaudymo sparta, n/min. 550-650
Svoris, kg 9,1
Ilgis, mm 1161
Vamzdžio ilgis, mm 672
Pradinis greitis, m/s 750
Taikymo tolis, m 1600
Maks. šūvio nuotolis, m
Mechanizmas
Dėtuvė 20 ar 30 šov. dėžutinė dėtuvė

ZB vz. 30 (ček. lehky kulomet ZB vz.30), ZB-30 – patobulintas žinomo 7,92 mm kalibro čekoslovakiško kulkosvaidžio ZB-26 variantas. ZB-30 konstrukcija panašesnis į vėlesnį ZGB-33, kuris buvo gamintas kaip Bren lengvasis kulkosvaidis[1].

Okupavus Čekoslovakiją Vermachtas priėmė ZB-30 į ginkluotę kaip MG30(t) ir naudojo kaip lengvąjį kulkosvaidį (kaip ir MG34). Kulkosvaidis ir toliau buvo gaminamas, bet jau Vermachtui. Antrojo pasaulinio karo pradžioje ZB-30 dažnai naudojo SS kariuomenės daliniai, pradžioje turėję ribotą priėjimą prie standartinės Vermachto ginkluotės tiekimo sistemos.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas didžiausių skirtumų, lyginant su ZB-26 – dujų reguliatorius.[2]

  • Automatika pagrįsta dalies parako dujų nukreipimu iš vamzdžio kanalo. Tam priekinėje dalyje po vamzdžių yra dujų nukreipimo vamzdelis su reguliatoriumi.
  • Vamzdis užrakinamas vertikaliai perkreipiant spyną, tam spynoje ir spynos rėme yra nuožulnūs paviršiai.
  • Skeliamasis mechanizmas turi skiltuvą, įmontuotą spynoje.
  • Paleidžiamasis mechanizmas leidžia šaudyti tiek pavieniais šūviais, tiek serijomis. Šaudymo režimą perjungia svirtelinis perjungiklis, esantis kairėje pusėje. Perjungiklkis veikia ir kaip saugiklis, kadangi turi 3 padėtis:
    • I – pavieniai šūviai,
    • 30 – automatinė ugnis,
    • 0 – įjungtas saugiklis.
  • Vamzdis aušinamas oru, aušinimui pagerinti vamzdžio išorinis paviršius briaunotas. Įkaitusį vamzdį galima greitai pakeisti, tam vamzdis turi rankeną, kuri naudojama ir kulkosvaidžiui pernešti.
  • Šaudymui atramai naudojamos kojelės arba lengvas stovas, pasinaudojant kuriuo galima šaudyti ir į lėktuvus. Tam naudojamas zenitinis taikiklis, kurio užpakalinis vizyras prijungiamas kairėje uokso pusėje.
  • Kulkosvaidžio standartinis taikiklis skirtas šaudyti iki 1600 m nuotolio. Taikiklį sudaro kryptukas priekyje ir būgnelis su padalomis (kas 100 m) užpakalinėje dalyje.
  • Naudojamos 20 ar 30 šovinių dėžutinės dėtuvės.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]