Zėmano-Doplerio metodas
Astrofizikoje, Zėmano-Doplerio metodas yra tomografinis metodas, naudojamas žvaigždžių magnetinių laukų kartografijoje.
Šis metodas naudoja spektrinių linijų, susidarančių žvaigždės atmosferoje veikiant magnetiniam laukui, šviesos poliarizacijos reiškinį (Zėmano efektas). Periodiniai šviesos, paveiktos Zėmano efekto, vaizdo kitimai, vykstantys dėl žvaigždės sukimosi aplink savo ašį, naudojami jos paviršiaus vektorinio magnetinio lauko atkūrimui. Taip pat yra naudojamas maksimalios entropijos metodas - iš visų žvaigždės magnetinio lauko geometrijų, kurios gali egzistuoti pagal gautus duomenis[1], yra išrenkama paprasčiausia.
Šiam metodui atsiradus tapo galimi sisteminiai žvaigždžių magnetizmo tyrimai. Saulės tipo žvaigždžių magnetinio lauko geometrijų atkūrimui jis buvo panaudotas pirmiausias. Taip pat, naudojant Zėmano-Doplerio metodą, buvo gauta informacija apie magnetinių laukų susidarymo galimybę virš žvaigždžių paviršių.
Tyrimams, susijusiems su Zėmano-Doplerio metodu, atlikti, astronomai naudoja prietaisus, vadinamus spektropoliarimetrais, tokius kaip ESPaDOnS [2] (Havajai) ir NARVAL [3] (Prancūzija).