Pereiti prie turinio

YIT

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
YIT Oyj
Pramonėstatyba
Įkurta1912 m.
Centrinė būstinėHelsinkis, Suomijos vėliava Suomija
Svarbiausi darbuotojaiHeikki Vuorenmaa (CEO),
Harri-Pekka Kaukonen (pirmin.)
Produkcijastatybos ir infrastruktūros objektai, kelių tiesimas
Paslaugosstatybų paslaugos, nekilnojamasis turtas
Pajamos€3,4 mlrd. (2019 m.)[1]
Savininkas (-ai)Ehrnrooth šeima
Darbuotojų~7 500 žm.(2019 m.)
Tinklalapiswww.yitgroup.com

YIT Oyj (trumpinys iš suom. Yleinen Insinööritoimisto, 'Bendrosios inžinerijos bendrovė') – viena didžiausių Šiaurės Europoje statybų bendrovė. Būstinė įsikūrusi Helsinkyje, Suomijoje, o bendrovės akcijos kotiruojamos Nasdaq Helsinki Oy biržoje. „YIT“ plėtoja ir stato butus, verslo patalpas, miestų teritorijas, taip pat specializuojasi infrastruktūros objektų statybos ir kelių dangų klojimo srityse. Veiklą vysto Suomijoje, Rusijoje, Skandinavijos šalyse, Baltijos šalyse, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje.

Lietuvoje statybų objektus vysto bendrovė „YIT Lietuva“, užsiimanti rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto veikla, atliekanti infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.[2] Kurį laiką veikė jos dukterinė įmonė UAB „YIT Kausta būstas“.

„YIT“ buvo pagrindinis Suomijos parlamento vieno iš Pikkuparlamentti (suom. Mažasis parlamentas) pastatų rangovas. Bendrovė taip pat buvo atsakinga už Cirrus dangoraižio statybą Helsinkio rytiniame Vuosaari priemiestyje (baigtas 2007 m.). Cirrus tapo antruoju aukščiausiu daugiaaukščiu namu Suomijoje.[3] Kiti stambūs įmonės vystomi projektai: Helsinkio parodų centras ir Töölö operos teatras, Suomijos nacionalinės operos rūmai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrovės ištakos siekia 1912 m., kai Švedijos generalinė inžinerijos įmonė (šved. Allmänna Ingeniörsbyrån) Suomijoje įkūrė dukterinę įmonę, iš pradžių dirbusią vandens tiekimo sektoriuje. Pirmasis naujosios įmonės projektas buvo vandens bokšto statyba Porvo mieste. 1926 m. bendrovę įsigijo Ragnar Kreuger, paukščių kiaušinių kolekcionierius. Siekdamas, kad su juo būtų pasirašyta sutartis, jis nemokamai parengė vandentiekio įrengimų projektą visam miestui. Jo priimtu novatorišku sprendimu, gimusiu bemedžiojant Norvegijoje, gamybinio vandens tiekimui buvo panaudoti mediniai vamzdžiai.[4]

1987 m. rugsėjį „Yleinen Insinöritoimisto“ susijungė su konkuruojančiu rangovu „Perusyhtymä Oy“ ir sukūrė korporaciją „YIT-Yhtymä“.

2002 m. buvo įsigytas telekomunikacijų bendrovės „Sonera“ tinklų statybos ir eksploatacijos skyrius „Primatel“, o po metų – „ABB“ pastatų sistemų koncernas Rusijoje, Šiaurės ir Baltijos regionuose. 2008 ir 2010 m. „YIT“ toliau plėtė savo veiklą Vidurio Europoje.

2012 m. Ehrnrooth šeima buvo didžiausia statybų bendrovės „YIT“ savininkė, kuriai priklausė 12,1 proc. kompanijos vertės.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „YIT in brief 2019“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2023-08-31.
  2. „Auksiniuose“ įmonės „YIT Lietuva“ objektuose – tvarumas, funkcionalumas ir modernios technologijos statybunaujienos.lt
  3. "Finland's tallest block of flats to be built in Vuosaari, Helsinki". Pranešimas spaudai. 2003-06-17. Archived from the original on 2007-09-27. https://web.archive.org/web/20070927175456/http://www.yitgroup.com/Content.aspx?path=16407;16412;30910;30970. Prieigos data 2007-08-02. 
  4. Indrė Svigarytė.YIT STATYBA. Atvejo analizė ktub.labt.lt
  5. Antti Herlin tankkasi YIT:tä Archyvuota kopija 2012-02-24 iš Wayback Machine projekto. Kauppalehti 21.02.2012

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]