Vudstoko festivalis

Vudstoko festivalis (angl. Woodstock Festival) – roko muzikos festivalis, vykęs JAV, Betelo mieste 1969 m. rugpjūčio 15–18 d. Tai buvo vienas žymiausių roko festivalių, palikęs ryškų pėdsaką muzikos istorijoje. Jis puikiai atspindėjo 7-ojo dešimtmečio – hipių epochos nuotaikas. Trisdešimt du muzikantai pasirodė renginyje per vieną lietingą savaitgalį.[1]
Pasiruošimas festivaliui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vudstoko roko muzikos festivalį inicijavo Amerikos renginių prodiuseriai Michaelis Langas, Artis Laurencas Kornfeldas, verslininkai Joelis Rosenmanas ir Džonas P. Robertsas. Iš jų M. Langas turėjo šiek tiek festivalių organizavimo patirties, nes 1968 m. buvo prisidėjęs, rengiant rytinėje JAV pakrantėje Majamio dviejų dienų pop muzikos festivalį, kuriame dalyvavo 25 000 žmonių.[2]
1969 m. pradžioje verslininkai Džonas P.Robersas ir J.Rosenmanas Niujorko Manhatane statė didžiulį garso įrašų studijos kompleksą „Media Sound“. Prodiuserių M.Lango ir A.L. Kornfeldo advokatas, tuo metu teikęs teisines paslaugas minimo komplekso statybose, pasiūlė prodiuseriams susisiekti su Džonu P.Robertsu ir J.Rosenmanu dėl panašios, bet šiek tiek mažesnės studijos pastatymo Vudstoke. Robertsas ir Rosenmanas sugalvojo surengti festivalį, kuriame dalyvautų menininkai, besilankantys Vudstoko regione (pavyzdžiui, Bobas Dylanas). Kornfeldas ir Langas sutiko su pasiūlymu. To išdavoje 1969 m. buvo įkurta kompanija „Woodstock Ventures“. Bendrovės biurai buvo įrengti 47-osios Vakarų 57-osios gatvės aukšte Manhatane.[2] Muzikos festivalis Vudstoke buvo suplanuotas kaip pelno siekiantis renginys, kuriame organizatoriai planavo ir tikėjosi pamatyti apie 50 000 festivalio lankytojų.[2]
Festivalis buvo pavadintas Vudstoko festivaliu arba tiesiog Vudstoku, kadangi jis iš pradžių turėjo vykti Vudstoko mieste, tačiau miestas nedavė leidimo rengti tokio masto renginio, manant, kad jį aplankys apie milijoną žmonių. Tuomet festivalis buvo perkeltas į Volkilo (angl. Wallkill) miestą, šalia siūlomos įrašų studijos, priklausiusios Aleksandrui Tapozui, tačiau vietiniai gyventojai irgi tam nepritarė, renginys vos nebuvo atšauktas. Galop koncertas buvo perkeltas į didelę fermą, maždaug 65 km į pietvakarius nuo Vudstoko miesto.[2]
1969 m. balandžio mėn. Creedence Clearwater Revival tapo pirmąja grupe, pasirašiusia renginio sutartį už 10 000 JAV dolerių (dabartiniu kursu atitiktų 70 000 JAV dolerių).[3]
Iš pradžių bilietas į festivalį kainavo apie 18 JAV dolerių (dabartiniu valiutų kursu atitiktų maždaug 100 JAV dolerių), perkant iš anksto ir 24 JAV dolerius, perkant renginio metu. Bilietai buvo parduodami tik įrašų parduotuvėse didesniame Niujorko rajone arba perkant paštu „Radio City Station“ pašto skyriuje, esančiame Manhatano centre. Buvo parduota apie 186 000 išankstinių bilietų.[4]
Dėl vėlyvo vietos pakeitimo organizatoriai prarado didelę dalį laiko, skirto festivalio ruošimo darbams. Likus trims dienoms iki renginio, jo organizatorių susitikime Rosenmanas statybos meistrų paprašė pasirinkti: arba užbaigti aptvėrimo ir bilietų būdeles (be kurių Robertsui ir Rosenmanui po festivalio grėsė beveik tikras bankrotas), arba bandyti užbaigti statyti didžiąją sceną. Kitą rytą, trečiadienį, paaiškėjo, kad pirmasis variantas nebetinkamas. Per naktį į festivalio vietą buvo atvykę 50 000 ankstyvųjų lankytojų. Likusį savaitgalį festivalio lankytojai tiesiog plaukė į festivalio teritoriją su bilietais ar be jų, išgriovę apsauginę festivalio teritorijos tvorelę.[5]
Į festivalį susirinko apie pusę milijono „gėlių vaikų“. Vudstoko muzikos festivalis pranoko lūkesčius. Nors dėl didžiulių liūčių viskas skendėjo purve, trūko elementarių sanitarinių sąlygų, tualetų ir net vandens nusiprausti, vis tiek buvo juntama harmonija tarp lankytojų. Visi buvo „užsikrėtę“ Vudstoko dvasia.
Festivalio metu Salivano apygarda paskelbė nepaprastąją padėtį. Netoliese renginio teritorijos veikusios „Stewart“ oro pajėgų bazės darbuotojai padėjo užtikrinti tvarką ir perkelti atlikėjus į koncerto vietą ir iš jos.[6]
Nors renginys paliko organizatorius Robertsą ir Rosenmaną be pelno, jų finansinė padėtis pasitaisė, kai 1970 m. kovo mėn. buvo išleistas dokumentinis filmas apie Vudstoko festivalį, pelnęs „Academy Award“ apdovanojimą.
Festivalio eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmoji diena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vudstoko festivalį 16.00 val. turėjo atidaryti grupė iš Los Andželo Sweetwater, tačiau grupės muzikantai užstrigo kamščiuose.[7] Pirmoji festivalio diena prasidėjo visą valandą vėliau negu buvo planuota. Scenoje pirmasis koncertavo amerikiečių gitaristas Ričardas Heivensas. Be savo dainų Heivensas atliko keletą žinomų Bitlų kūrinių, o pasirodymą baigė kompozicija „Freedom”, kurios motyvuose skambėjo afroamerikiečių protestantų dainos „Sometimes I Feel Like a Motherless Child” motyvai.[8]
Prieš grupės „Sweetwater” koncertą, ant scenos išėjo indų guru ir jogas Svami Satčidananda, kuris pasakė nedidelės apimties kalbą. Ši kalba buvo įtraukta į dokumentinį filmą apie festivalį. Iš karto po Timo Hardino koncerto prasidėjo lietus. Ravi Šankaras nekreipė dėmesio į lietų, atliko tris kūrinius. Grupė The Incredible String Band, kuri turėjo išeiti į sceną po Ravi Šankaro, atsisakė groti dėl nesibaigiančio lietaus, dėl to vietoj jos koncertavo folko muzikantė Melani, atlikusi 25 minutes trukusią dainą. Dainos motyvuose skambėjo Bobo Dylano dainos „Mr. Tambourine man” versija. Atlikėjai koncertuojant, žmonės ėmė degti žvakeles, kas įkvėpė solistę parašyti dainą „Lay Down (Candles in the Rain)”, kurią ji išleido metais vėliau po Vudstoko festivalio.[9]
Džoana Baez prieš užlipdama į didžiąją festivalio sceną atliko nedidelį kūrinį laisvojoje scenoje. Ji buvo tuo momentu šeštą mėnesį nėščia, tačiau koncertavo ir savo pasirodymu uždarė pirmąją festivalio dieną. Vokalistei dainuojant, į sceną išėjo Džefris Šertlefas ir jie kartu atliko keletą kompozicijų, įskaitant The Byrds dainą „Drug Store Truck Drivin' Man", kurią Šertlefas paskyrė Ronaldui Reiganui, tuo metu ėjusiam Kalifornijos gubernatoriaus pareigas. Scenoje Džoana Baez viešai papasakojo savo vyro Deivydo Hareso arešto istoriją. Po Džoanos Baez pasirodymo lietus sustiprėjo.
Antroji diena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antroji festivalio diena prasidėjo mažai žinomos gupės iš Bostono Quill koncertu. Ši grupė koncertą festivalyje užbaigė daina „Waitin’ for You”, kurios metu grupės muzikantai ėmė mėtyti į žiūrovus įvairius mušamuosius instrumentus.
Amerikiečių psichodelinio roko grupės Country Joe and the Fish dainų autorius ir vokalistas Kantris Joe Makdonaldas sugrojo pusės valandos akustinį kūrinį. Vėliau muzikantas prisiminė:
- Ten buvo per daug žmonių. Aš buvau išsigandęs. Jie surado gitarą Yamaha FG-150, pririšo prie jos virvelę ir mane išstūmė į sceną.. [10]
Paskutinės atliekamos dainos metu Kantris Joe Makdonaldas įtikino žmones jam pritarti, sakydamas: „Aš nežinau, kaip Jūs ketinate kada nors sustabdyti karą, jeigu negalite dainuoti geriau už mane. Jūsų ten daugiau kaip 300 tūkstančių, ir aš noriu, jog Jūs pradėtumėte dainuoti”.[11] Muzikantas nulipo nuo scenos, sklindant garsiems aplodismentams ir bisams.[12]
Santana ir jo to paties pavadinimo grupė, išleidusi 1969 m. rugpjūčio mėn. debiutinį albumą, buvo mažai žinomi publikai. Scenoje grupė pasirodė taip puikiai, jog jos atlikta daina „Soul Sacrifice” buvo įtraukta į dokumentinį filmą apie Vudstoko festivalį. Kai dėl lietaus scenoje ėmė plaukti vanduo ir pasidarė tiek šlapia, jog nebuvo galima įjungti elektrinių instrumentų, į sceną užlipo į festivalio atlikėjų sąrašą neįtrauktos grupės The Lovin’ Spoonful vokalistas Džonas Sebastjanas, kuris su akustine gitara sugrojo penkias dainas, tarp jų ir kompoziciją „Younger Generation”, paskirtą vaikui, gimusiam Vudstoko festivalio metu.[11]
Grupė The Incredible String Band, atsisakiusi groti dėl lietaus penktadienį, šeštadienį ant scenos užlipo ir sugrojo keletą psichodelinio folko kūrinių. Šeštadienį scenoje taip pat pasirodė sunkiojo roko grupė Mountain, iki festivalio koncertavusi vos kelis kartus.[13] Grateful Dead pasirodymą lydėjo techniniai nesklandumai. Po dainų „Mama Tried” ir „High Time” stojo ilga pauzė, kurią lydėjo žiūrovų riksmai. Creedence Clearwater Revival į sceną pakilo jau po vidurnakčio, kai nemaža dalis žiūrovų miegojo. Apie 3.30 val. scenoje kelias dainas atliko Sly & the Family Stone. The Who niekaip neišsprendę ginčo su festivalio organizatoriais dėl apmokėjimo klausimų, į sceną nelipo iki pat penktos valandos ryto. Viena jų įsimintiniausių atliktų dainų Vudstoko festivalyje – „See Me, Feel Me”, kurią grupė atliko, jau auštant ir kylant saulei. Festivalio metu taip pat skambėjo ir kitos jų žinomos dainos, kaip: „My Generation”, „Naked Eye”.
Jefferson Airplane uždarė antrąją festivalio dieną. Scenoje grupė pasirodė 7.30 val. ryto vietoj to, jog turėjo koncertuoti 10.00 val. šeštadienio vakaro.[14]
Trečioji diena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo numatyta, jog trečiosios dienos koncertai vyks tik devynias valandas, tačiau saulei nusileidus vėlų sekmadienio vakarą, pasirodymai dar tęsėsi. Džou Kokeris buvo pirmasis atlikėjas, pasirodęs paskutinę festivalio dieną. Į sceną jis užlipo 14.00 val. Koncertą pradėjo daina „Dear Landlord”, o baigė Bitlų kūriniu „With a Little Help from My Friends”. Būtent su šia daina Kokeris buvo įtrauktas į filmą apie Vudstoką. Iš karto po Kokerio pasirodymo didžiulė liūtis sustabdė festivalį keletui valandų.
Pasibaigus liūčiai, į sceną užlipo grupės Country Joe and the Fish muzikantai. Po šios grupės scenoje turėjo pasirodyti Ten Years After. Muzikantai buvo perspėti, jog dėl vandens yra rizikos, jog gali nutrenkti elektros srovė, tačiau grupės lyderis Elvinas Li atsakė, jog jeigu jį nutrenks elektros srovė, jie parduos daugiau įrašų. Dėl lietaus grupė turėjo problemų su instrumentais, ypač išsiderino gitaros. Dėl to reikėjo daryti pauzes ir suderinti jas. Taip pat kilo problemų ir dėl video įrašų, nes neveikė įrašymo technika.[15] Džonis Vinteris sulaukė vidurnakčio atlikdamas aštuonias dainas. Grupė Crosby, Stills, Nash and Young pradėjo koncertuoti apie 3.00 val. nakties. Šiai grupei tai buvo tik antras koncertas. Grupės muzikantai scenoje taip pat turėjo problemų su technika ir instrumentais. Apie šeštą valandą pirmadienio ryto scenoje pasirodė Paul Butterfield Blues Band, susidėjusi iš devynių narių.
Jimi Hendrixas kartu su savo naująja grupe Gypsy Sun and Rainbows turėjo festivalį uždaryti vidurnaktį, tačiau dėl jo vėlavimo į sceną išėjo tik pirmadienio ryto devintą valandą. Minia, kurios festivalio įkarštyje buvo daugiau nei 500 000, prasidėjus Hendrixo pasirodymui sumažėjo iki 35 000. Hendrixas koncertavo su dideliu atsidavimu, spektaklio pabaigoje jis sugrojo JAV himno versiją. Tuo metu buvo pats Vietnamo karo įkarštis, dėl ko muzikantas grodamas kūrinius naudojo karo garsus primenančius efektus. Hendrixo pasirodymas truko dvi valandas ir yra laikomas vienu ilgiausių jo koncertų muzikanto istorijoje. Koncertą sudarė aštuoniolika dainų (įskaitant improvizacijas). Savo pasirodymą Hendrixas baigė hitu „Hey Joe“. Ironiška, kad Hendrixas tapo vienu fotogeniškiausių ir talentingiausių festivalio atlikėjų, tačiau grojo prieš beveik tuščią lauką.[16][17][18][19]

Festivalio tvarkaraštis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atlikėjas | Laikas | Pastabos |
---|---|---|
Richie Havens | 5:07 – 5:54 val. | Buvo pakviestas atidaryti festivalį po to, kai policija sustabdė „Sweetwater“ muzikantus, vykstančius į festivalį, o kiti menininkai vėlavo greitkelyje. |
Satchidananda Saraswati | 7:10 – 7:20 val. | Pasakė įkvepančią festivalio atidarymo kalbą.[20] |
Sweetwater | 7:30 – 8:10 val. | |
Bert Sommer | 8:30 – 9:15 val. | Sulaukė pirmųjų festivalio ovacijų po „Simon and Garfunkel’s" dainos „America”. |
Tim Hardin | 9:20 – 9:45 val. | |
Ravi Shankar | 10:20 – 10:35 val. | Grojo per lietų. |
Melanie | 11:00 – 11:20 val. | Pasirodė scenoje neplanuotai po to, kai „Incredible String Band“ atsisakė koncertuoti per lietų. |
Arlo Guthrie | 11:55 – 12:25 val. | |
Joan Baez | 12:55 – 2:00 val. | Buvo šeštą mėnesį nėščia. |
Atlikėjas | Laikas | Pastabos |
---|---|---|
Quill | 12:30 – 12:45 val. | |
Country Joe McDonald | 1:20 – 1:30 val. | Užlipo į sceną neplanuotam solo pasirodymui, kai Santana dar nebuvo pasirengęs koncertuoti. Kitą dieną Joe vėl pasirodė su „The Fish“. |
Santana | 2:00 – 2:45 val. | |
John Sebastian | 3:30 – 3:55 val. | Sebastianas nebuvo įtrauktas į išankstinį festivalio atlikėjų sąrašą, jis labiau lankėsi festivalyje nei ketino groti, bet buvo pakviestas į sceną, laukiant suplanuotų atlikėjų. |
Keef Hartley Band | 4:45 – 5:30 val. | |
The Incredible String Band | 6:00 – 6:30 val. | Grupė iš pradžių ketino pasirodyti pirmą dieną po Ravi Šankaro, tačiau liūties metu atsisakė koncertuoti ir buvo perkelta į antrą dieną. |
Canned Heat | 7:30 – 8:30 val. | |
Mountain | 9:00 – 10:00 val. | Šis pasirodymas buvo tik trečiasis jų kaip grupės koncertas.[21] |
Grateful Dead | 10:30 – 12:05 val. | |
Creedence Clearwater Revival | 12:30 – 1:20 val. | |
Janis Joplin su Kozmic Blues Band[22] | 2:00 – 3:00 val. | |
Sly and the Family Stone | 3:30 – 4:20 val. | |
The Who | 5:00 – 6:05 val. | Buvo trumpam pertraukti Abbie Hoffman.[23] |
Jefferson Airplane | 8:00 – 9:40 val. | Prie grupės prisijungė pianinu Nicky Hopkins. |
Atlikėjas | Laikas | Pastabos |
---|---|---|
Joe Cocker ir The Grease Band | 2:00 – 3:25 val. | Atliko „With a Little Help From My Friends“.[24] |
Country Joe and the Fish | 6:30 – 8:00 val. | Country Joe McDonald’s antrasis pasirodymas. |
Ten Years After | 8:15 – 9:15 val. | |
The Band | 10:00 – 10:50 val. | |
Johnny Winter | Vidurnaktis – 1:05 val. | |
Blood, Sweat & Tears | 1:30 – 2:30 val. | |
Crosby, Stills, Nash & Young | 3:00 – 4:14 val. | |
Paul Butterfield Blues Band | 6:00 – 6:45 val. | |
Sha Na Na | 7:30 – 8:00 val. | |
Jimi Hendrix / Gypsy Sun & Rainbows | 9:00 – 11:10 val. | Koncertavo keliagubai mažesniam festivalio lankytojų skaičiui negu buvo susirinkę iš pradžių.[25] |
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ By Spencer Bright for MailOnline. Forty far-out facts you never knew about Woodstock, 2009. [1]
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Benarde Scott R. Stars of David: Rock’n'roll’s Jewish Stories. Brandeis University Press. p. 126. ISBN 978-1584653035. Four Jews organized the Woodstock Festival: Michael Lang, Artie Kornfeld, John Roberts, and Joel Rosenman. [2]
- ↑ Dowling, Stephen (August 15, 2019). „50 Facts about Woodstock at 50: Money“. BBC. [3]
- ↑ 1969: Woodstock music festival ends. On this Day: 1950–2005. BBC News. August 18, 1969. [4]
- ↑ Rosenman Joel, Roberts John, Pilpel Robert (1974). Making Woodstock.
- ↑ Woodstock Now & Then. VH1 (Documentary). 2009.
- ↑ Spencer Bright for MailOnline. Forty far-out facts you never knew about. [Woodstockhttps://www.dailymail.co.uk/tvshowbiz/article-1204849/Forty-far-facts-knew-Woodstock.html]
- ↑ Barbara Maranzani.10 Things You May Not Know About Woodstock, 2013. [5]
- ↑ By Elliot Tiber. How Woodstock Happened… Part 1. [6]
- ↑ Countrys Joe svetainėje skelbiama informacija. How Much Wood Could a Woodstock Stock? [7]
- ↑ 11,0 11,1 Woodstock (film), 1970.
- ↑ John Storey. Culture and Power in Cultural Studies: The Politics of Signification. Edinburgh University Press, 2010–202 psl.
- ↑ Bruce Eder. Mountain. [8]
- ↑ Paul Kantner talks Woodstock, Jefferson Starship and smashed cars. Jefferson Starship founder Paul Kantner talks to Gavin Allen about the legacy of Woodstock, 2013. [9]
- ↑ Maik Evans and Pol Kingsberg. Woodstock: Three Days that Rocked the World.— Sterling,— ISBN 1-402-78034-6.
- ↑ UC Berkeley Library Social Activism Sound Recording Project: Anti-Vietnam War Protests – San Francisco Bay Area.
- ↑ Fornatale, Pete. Back to the Garden: The Story of Woodstock. – Simon & Schuster, 2009. – ISBN 9781416591191.
- ↑ by Jeff Dufour. Woodstock producer: Roy Rogers, not Hendrix, could have closed. [10]
- ↑ Cross, Charles R. (2005). Room Full of Mirrors: A Biography of Jimi Hendrix. Hyperion. ISBN 978-1-4013-0028-9.
- ↑ „Woodstock Guru“. Sri Swami Satchidananda.
- ↑ "West, Leslie. „ Encyclopedia of Popular Music, 4th ed. Ed. Colin Larkin. Oxford Music Online.Oxford University Press. Web
- ↑ "Janis Joplin". Encyclopædia Britannica. 2006 m. rugsėjo 24 d. http://www.britannica.com/EBchecked/topic/306112/Janis-Joplin. Prieigos data October 3, 2008.
- ↑ „The Woodstock Wars“. newyorker.com. Nuoroda tikrinta July 2, 2015.
- ↑ „Cocker, Joe“. Encyclopedia of Popular Music, 4th ed. Colin Larkin (ed.). Oxford Music Online. Oxford University Press.
- ↑ „Hendrix and Woodstock: 10 Little Known Facts about the Performance That Defined the '60s“. WPI. Suarchyvuotas originalas 2015-09-11. Nuoroda tikrinta 2020-11-22.