Mušamieji instrumentai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Būgnas
Mušamosios lazdelės

Mušamasis muzikos instrumentas – muzikos instrumentas, kuriuo garsas išgaunamas suduodant į jį ranka ar kokiu nors daiktu, jį kratant ar kitaip priverčiant instrumentą ar jo dalį vibruoti. Muzikos instrumentu gali tapti bet kuris objektas, kuris smūgiu generuoja garsą ir kurio garsas panaudojamas melodijoje (pvz., tai gali būti durų užtrenkimo garsas). Tai vieni seniausių muzikos instrumentų, už kuriuos senesnis yra tik žmogaus balsas.[1]

Mušamieji skirstomi į dvi pagrindines klases: turintys galimą nusakyti ir suderinti tono aukštį (varpai, metalofonas) ir (įprastai grojant) jo neturintys (daugelis būgnų).[2]

Būgnų istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis būgnas atsirado maždaug 6000 metų prieš mūsų erą. Mesopotamijoje buvo iškastas cilindro formos būgnas, kuriam 5000 metų. Taip pat rasti piešiniai olose. Piešiniuose matyti, jog būgnas dažniausiai naudojamas ritualuose bei ceremonijose. Amerikos indėnai savo ritualams buvo susikūrę būgnus padarytus iš moliūgų bei medžio.

Būgnai buvo naudojami ne vien muzikai sukurti. Tai ir perspėjamieji ženklai, susisiekimo būdas, emocijų išreiškimas. Šiuos instrumentus, vienokia ar kitokia forma naudojo visos kultūros. Būgnas sudarytas iš, taip vadinamojo, kūno bei plėvelės, kuri jį aptraukia. Klaidingai manoma, kad garsas priklauso nuo būgno kūno, tačiau iš tiesų jį reguliuoja membranos vibracija išgaunama ją palietus.

Perkusija buvo grojama nuo priešistorinių laikų. Ankstyviausi būgnai buvo padaryti iš žuvies ar reptilijos odos, kuria aptempdavo medinį instrumento kūną. Vėliau, kaip membrana buvo naudojamos kitų žinduolių odos.

Būgno kūnas paprastai gaminamas iš medžio. Dažniausiai tai klevas, beržas, tuopa. Kai kurie būgnai gaminami iš metalo, tokio kaip plienas, aliuminis, žalvaris, bronza. Yra būgnų ir iš sintetinių medžiagų, dažniausiai tai itin kietas plastikas.

Mušamųjų sąstatas, grupė įvairių būgnų, kilo iš paraduose bei eisenos marširavusių muzikantų Naujajame Orleane. 1930 metais mušamųjų sąstatas išpopuliarėjo. Buvo suvokta, jog vienas žmogus gali groti daugiau nei vienu būgnu. Didelės gausos pavienių būgnininkų nebereikėjo. Sąstatas buvo sudarytas iš bass drum and foot pedal, snare, tam tamų ir įvairių cimbalų.

1960 metais rokas išpopuliarino būgnus, buvo pradėta kurti elektroninius mušamuosius. Jie galėjo išgauti garsus, kurių tradiciniai būgnai išgauti nesugebėjo.

Mušamųjų gamintojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai atsirado būgnų sąstatas atsirado ir kompanijos, kurios juos gamino. Viena iš pirmųjų, žinomiausių bei labiausiai įtakojusių būgnų sąstato kitimą firmų – The Ludwig Drum Company. Kitos garsios kompanijos: Yamaha, Pearl, Tama ir Gretsch.

Mušamųjų instrumentų pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didysis būgnas, lėkštės, būgnelis, gongas, trikampis, timpanai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. The Oxford Companion to Music, 10th edition, p.775, ISBN ISBN 0-19-866212-2
  2. „Instruments :: Philharmonia Orchestra“. Philharmonia.co.uk. Suarchyvuotas originalas 2013-07-22. Nuoroda tikrinta 2015-03-30.