Pereiti prie turinio

Wilhelm Liebknecht

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilhelmas Lybknechtas
vok. Wilhelm Liebknecht
Gimė 1826 m. kovo 29 d.
Gysene
Mirė 1900 m. rugpjūčio 7 d. (74 metai)
Šarlotenburge, Berlynas
Vaikai Karlas Lybknechtas‎
Veikla vokiečių darbininkų judėjimo ir Vokietijos politinis veikėjas.
Vikiteka Wilhelm Liebknecht

Vilhelmas Lybknechtas (vok. Wilhelm Liebknecht, 1826 m. kovo 29 d. Gysene1900 m. rugpjūčio 7 d. Šarlotenburge, Berlynas) – vokiečių darbininkų judėjimo ir Vokietijos politinis veikėjas.

1832 m. mirus tėvams, glaudėsi pas gimines, 1842 m. baigė Gyseno gimnaziją, 18421847 m. studijavo filologiją, teologiją ir filosofiją Gyseno, Berlyno ir Marburgo universitetuose. Studijų metais įsitraukė į respublikonų ir utopinių socialistų judėjimus.

1948 m. vasario revoliucinių įvykių Paryžiuje dalyvis. Už dalyvavimą revoliucijoje grįžęs į Badeną buvo suimtas. 1849 m. gegužės mėn. paleistas, pasitraukė į Šveicariją. 1850 m. dėl didėjančios jo įtakos Šveicarijos darbininkams, nes siekė suvienyti Šveicarijos vokiečių darbininkų asociacijas, išsiųstas iš šalies. 18501861 m. gyveno emigracijoje Prancūzijoje, 18611862 m. Anglijoje. Londone dalyvavo K. Markso ir F. Engelso vadovaujamų komunistų organizacijų veikloje. Po 1862 m. amnestijos grįžo į Vokietiją, dirbo laikraščio „Norddeutsche Allgemeine Zeitung“ žurnalistu.

1864 m. kartu su Žanu Baptistu fon Šveiceriu leido „Socialdemokratą“. 1865 m. O. fon Bismarko vyriausybės ištremtas iš Prūsijos, gyveno Leipcige, su F. Lasaliu įkūrė Visuotinę vokiečių darbininkų asociaciją. 1867 su A. Bebeliu įkūrė Saksų liaudies partiją, atstovavo ją Šiaurės Vokietijos reichstage. 1868 m. redagavo laikraštį „Demokratisches Wochenblatt“ (Vokietijos savaitraštis), vėliau „Volkstaat“ (Liaudies valdžia), nuo 1876 m. laikraštį „Vorwärts“ (Pirmyn), nuo 1891 m. – jo vyr. redaktorius.

1869 m. Eizenache Vokietijos socialdemokratų darbininkų partijos įkūrėjas ir vadovas. Per 18701871 m. Pranzūzijos–Prūsijos karą nepritarė vokiečių ekspansionistiniams planams, rėmė 1871 m. Paryžiaus komuną, smerkė Elzaso ir Lotaringijos aneksiją. Nuo 1874 m. Vokietijos Reichstago socialdemokratų frakcijos vadovas. 1889 m. vienas iš II Internacionalo organizatorių, 1891 m. po Erfurto suvažiavimo – marksistinės Vokietijos socialdemokratų partijos Erfurto programos autorius.

V. Lybknechto veikla buvo vienas svarbiausių veiksnių, nulėmusių socialistų įtakos didėjimą net O. fon Bismarko inicijuotų antisocialistinių įstatymų galiojimo laikotarpiu. [1]

  1. Vilhelmas Lybknechtas . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 129 psl.