Pereiti prie turinio

Wibault 360

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Wibault 365)
Wibault 360
Tipas Keleivinis laineris
Gamintojas Société des Avions Michel Wibault Prancūzija
Kūrėjas Michel Wibault
Gamybos metai 1931-1934 m.
Pirmas skrydis 1931 m.

Wibault 360 – XX a. ketvirtame dešimtemtye Prancūzijos įmonės „Wibault“ sukurtas penkiavietis-šešiavietis keleivinis lėktuvas.

Konstrukcija ir gamyba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wibault 360 – metalinis žemasparnis monoplanas su fiksuota važiuokle, su uždara pilotų kabina ir keleivių salonu.[1] . Orlaivis yra kiek sumažinta ankstesnio trimotorio modelio „Wibault 283“ vienmotorė modifikacija.[2]

Prototipas, pavadintas 360T5, pirmą kartą pakilo 1931 m. rugpjūčio mėn. Buvo gaminama keletas šio orlaivio modifikacijų – modeliai „362“, „365“, „366“, „367“, kurie iš vienas nuo kitos iš esmės skyrėsi tik varikliais. Paskutinis iš šios serijos buvo „Wibault 366“, skirtas varžytis 1934 m. LondonoMelburno oro lenktynėse.[3]

Nepaisant finansinės ir inžinerinės paramos iš Sen Nazere įsikūrusios laivų statybos įmonės „Penhoët“, keleiviniai Wibault orlaiviai nesusilaukė ženklesnės sėkmės.[4][5]

360T5
Prototipas su 230 AG (172 kW) galios radialiniu varikliuSalmson 9Ab“, 1 vnt.
362
Variantas, varomas 300 AG (224 kW) galios radialiniu varikliu „Gnome-Rhône 7Kb“, 1933 m. paganminti 2 vnt.
365
Šešiavietis variantas, varomas 500 AG (373 kW) galios radialiniu varikliu „Gnome-Rhône 9Kbrs“, 1 vnt. 1933 m.
366
Variantas, pagamintas Londono–Melburno oro lenktynėms (angl. „MacRobertson Air Race“) varomas 500 AG (373 kW) galios V-12 tipo varikliu "Hispano-Suiza 12Ybrs, pasiekdavęs 250 km/h (155 mylių per valandą) geitį. Lenktynėse nedalyvavo.
367
Modifikuotas „Wibault 365“ su suskleidžiama važiuokle.

Specifikacijos (360 T.5)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrosios charakteristikos

Skrydžio duomenys

  • (EN) „Air Transport: The Wibault Penhoet 360 T.5 Monoplane“. Flight. Vol. XXIV, no. 9. 26 February 1932. pp. 175–176.
  • (FR) Esperou, Robert (July 1985). „Les trimoteurs Wibault: Seconde partie“. Le Fana de l’Aviation. No. 188. pp. 41–45. ISSN 0757-4169
  • (FR) Esperou, Robert (August 1985). „Les trimoteurs Wibault (troisième partie)“. Le Fana de l’Aviation. No. 189. pp. 24–27
  • (EN) The Illustrated Encyclopedia of Aircraft (Part Work 1982–1985). Orbis Publishing.
  • (FR) Lacaze, Henri (2016). Les avions Louis Breguet Paris, Vol. 2: le règne du monoplan. Le Vigen, France. ISBN 978-2-914017-89-3.
  1. Air Transport: The Wibault Penhoet 360 T.5 Monoplane“. Flight. Vol. XXIV, no. 9. 26 February 1932. pp. 175–176.
  2. The Illustrated Encyclopedia of Aircraft (Part Work 1982–1985)
  3. Lacaze, Henri (2016). Les avions Louis Breguet Paris, Vol. 2: le règne du monoplan.
  4. Esperou, Robert (July 1985). „Les trimoteurs Wibault: Seconde partie“. Le Fana de l’Aviation. No. 188. pp. 41–45.
  5. Esperou, Robert (August 1985). „Les trimoteurs Wibault (troisième partie)“. Le Fana de l’Aviation. No. 189. pp. 24–27