Weird Tales

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
1937 m. rugsėjo „Weird Tales“ numeris. Viršelio iliustratorė Margaret Brundage buvo viena žinomiausių ir daugiausiai numerių iliustravusių žurnalo dailininkių.

Weird Tales (liet. Keistosios istorijos) – JAV bulvarinis (angl. pulp) fantastikos ir siaubo žurnalas, kurį 1922 m. pabaigoje įkūrė J. C. Henneberger ir J. M. Lansinger. Fantastikos istorikų žurnalas yra laikomas srities legenda, padėjo išgarsėti daugybei rašytojų ir iliustratorių, išpopuliarino maginės fantastikos, kalavijo ir burtų, siaubo, nuotykių ir kitus žanrus. Jis dažnai laikomas svarbiausiu ir įtakingiausiu fantastikos žurnalu, arba vienu iš svarbiausių kartu su kitu fantastikos žurnalu „Unknown“.[1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis žurnalo numeris buvo 1923 m. kovo, tačiau išleistas ir pardavinėjamas dar vasario mėnesį.[3] Pirmasis „Weird Tales“ redaktorius buvo Edwin Baird. Žurnale iš pradžių buvo spausdinami tuo metu dar menkai žinomų rašytojų H. P. Lovecraft, Seabury Quinn, Clark Ashton Smith ankstyvieji kūriniai. Dar tais pačiais metais dėl finansinių problemų J. M. Lansinger pardavė savo akcijų dalį leidybos kompanijai „Rural Publishing Corporation“. Prie naujų savininkų redaktoriumi tapo Farnsworth Wright, kurio redaguotas pirmasis numeris išėjo 1924 m. lapkritį. Vadovaujant Wrightui, žurnalas finansiškai buvo žymiai sėkmingesnis, ir nors kartais patirdavo problemas, sekančius penkiolika metų klestėjo. Šiuo periodu žurnale buvo pirmą kartą publikuota daug kūrinių, vėliau įėjusių į populiariosios kultūros istoriją ir išgarsinusių jų rašytojus. Tarp jų H. P. LovecraftCthulhu šauksmas“ (angl. The Call of Cthulhu, 1928 m.) pradėjęs „Cthulhu Mythos“, Robert E. Howard pirmasis apsakymas apie Solomon Kane „Raudonieji šešėliai“ (angl. Red Shadows, 1928 m.) bei pirmasis apsakymas apie barbarą Konaną „Feniksas ant kalavijo“ (angl. The Phoenix on the Sword, 1932 m.), pirmieji Seabury Quinn apsakymai apie paranormaliuose reiškiniuose besispecializuojantį detektyvą Jules de Grandin (1925 m.), Robert Bloch siaubo apsakymai, ankstyvoji Ray Bradbury kūryba ir kiti. Nors žurnalas buvo labiau pozicionuojamas kaip skirtas maginės fantastikos ir siaubo žanrams, kartais spausdindavo ir mokslinės fantastikos apsakymus. Jame buvo išspausdinta daug ankstyvųjų Edmond Hamilton kūrinių, bet vėliau rašytojas į „Weird Tales“ siuntė tik savo maginę fantastiką, o mokslinę ir kosmines operas publikavo kituose, mokslinei fantastikai skirtuose žurnaluose. 19361938 m. žurnalas leistas ir Kanadoje, kanadietiški numeriai praktiškai nesiskyrė nuo amerikietiškųjų, tik kai kuriais atvejais nuogybės ant viršelių būdavo cenzūruojamos ir pridengiamos. Kanadoje žurnalas vėl pradėtas leisti 1942 m., dabar kanadietiški numeriai jau labiau skyrėsi nuo amerikietiškųjų, tačiau vis dar buvo pakankamai panašūs, kad būtų galima pasakyti, kuris numeris atitinka kurį. Taip pat, keturis kartus „Weird Tales“ buvo mėginta leisti Jungtinėje Karalystėje.

1938 m. „Weird Tales“ buvo parduotas „Short Stories“ žurnalo leidėjui William Delaney. Dar po dviejų metų Wrightą redaktoriaus pareigose pakeitė Dorothy McIlwraith. Žurnalo populiarumas pradėjo kristi, ir 1954 m. jis buvo uždarytas. Nuo tada buvo keli mėginimai „Weird Tales“ pradėti leisti iš naujo. Pirmasis nesėkmingas bandymas buvo 1973 m. Ilgiausiai ėjusi naujoji versija buvo pradėta leisti 1988 m. ir su nedidelėmis pertraukomis, platinamas įvairių leidėjų, ėjo apie dvidešimt metų. Dešimtojo dešimtmečio viduryje pavadinimas dėl kopijavimo teisių nesutarimų su ankstesniais savininkais buvo pakeistas į „Worlds of Fantasy & Horror“, tačiau 1998 m. vėl susigrąžino originalų pavadinimą. Paskutinis numeris yra išėjęs 2014 m. pavasarį.

Įtaka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Weird Tales“ laikomas svarbiausiu, ar vienu svarbiausių leidinių fantastikos istorijoje. Jis padėjo išgarsėti ne vienam rašytojui. Daugybė ankstyvųjų fantastinių ir siaubo JAV radijo dramų buvo šiame žurnale publikuotų apsakymų adaptacijos. „Weird Tales“ taip pat buvo pagrindinė fantastikos dailininkų publikavimo vieta. Šiame žurnale susiformavo visas kalavijo ir burtų maginės fantastikos požanris bei rašymo stilius. Iš „Weird Tales“ istorijų didele dalimi išsivystė modernūs siaubo ir fantastikos žanrai.

Kolekcionavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu „Weird Tales“ susilaukia didelio kolekcionierių susidomėjimo, ir kai kurie numeriai parduodami už labai didelę kainą. 2008 m. duomenimis, didžiausią paklausą turi numeriai su H. P. Lovecraft ir Robert E. Howard apsakymais, bei du pirmieji žurnalo numeriai. Jų kaina siekia 3000 svarų sterlingų ir daugiau. Pirmieji žurnalo numeriai šiuo metu yra labai reti, jų neturi arba turi po mažai net dauguma bibliotekų ar akademinių archyvų. Viena didžiausių kolekcijų yra Eastern New Mexico University, bet ir ji teturi tik kelis atskirus ankstyvųjų žurnalų egzampliorius. 1983 m. jų bibliotekininkas pažymėjo, kad įsigyti šių žurnalų yra taip sunku, kad prekiautojai išgirdę prašymą tik juokiasi.

Vėlesnių numerių įsigyti lengviau ir jie pigesni. Išleisti redaktoriumi būnant Dorothy McIlwraith yra žymiai pigesni, nei leisti prie Farnsworth Wright. 2008 m. naujesni numeriai iš antrų rankų kainuodavo 8 – 10 svarų sterlingų, išskyrus pora labai mažu tiražu platintų numerių, pastarųjų kaina siekia 40 – 50 svarų sterlingų.

Nuorodos ir šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ashley, Mike (1997) [1996]. "Weird Tales". In Clute, John; Grant, John (eds.). The Encyclopedia of Fantasy. New York: St Martin's Press. pp. 1000–1003. ISBN 0-312-15897-1.
  2. Weinberg, Robert (1985a). "Weird Tales". In Tymn, Marshall B.; Ashley, Mike (eds.). Science Fiction, Fantasy, and Weird Fiction Magazines. Westport, Connecticut: Greenwood Press. pp. 727–736. ISBN 0-313-21221-X.
  3. John Locke, "The Birth of Weird" in The Thing's Incredible: The Secret Origins of Weird Tales (Off-Trail Publications, 2018).