Vytautas Skripka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vytautas Skripka
Gimė 1943 m. gegužės 20 d.
Laičių k., Molėtų raj.
Mirė 2013 m. gegužės 16 d. (69 metai)
Vilnius
Veikla poetas
Žymūs apdovanojimai

Vytautas Skripka (1943 m. gegužės 20 d. Laičių k., Molėtų raj. – 2013 m. gegužės 16 d. Vilniuje) – Lietuvos poetas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Alantos vidurinėje mokykloje, 1962 m. baigė Vilniaus miškų technikumą, dirbo miškininku. Vėliau Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, dirbo „Literatūroje ir mene“. Palaidotas Karveliškių kapinėse.

Pirmieji eilėraščiai spaudoje pasirodė 1960 m. Nuo 1976 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Parašė ir išleido virš dvidešimties eilėraščių knygų suaugusiems ir vaikams.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Skripka – produktyvus gamtovaizdžių poetas. Jo kūryboje vyrauja Rytų Aukštaitijos giedančių miškų, švedkapių tyloj dainuojančių bičių, sidabrinės beržo lingės metaforizuotas gamtovaizdis, persmelktas įstabumo lūkesčio. Lyriškai išskaidrintas gamtos aprašymas reflektuoja pakylėtą būseną.

Išleisti eilėraščių rinkiniai:

  • „Dangiškos eglės“ (1969),
  • „Jūros klėtys“ (1972 ,
  • „Medžio mokyklėlė“ (1972),
  • „Saulės obuolys“ (1975),
  • „Balandžio rytas“ (1977),
  • „Kantrybės medis“ (1977),
  • „Giedras mano rūpestėlis“ (1979),
  • „Žinia“ (1981),
  • „Pavasario skudutis“ (1982),
  • „Tėviškės langas“ (1984),
  • „Žvaigždynų ratas“ (1985),
  • „Perveža“ (1985),
  • „Žuvusių žvaigždės“ (1985),
  • „Tėvų namai“ (1988),
  • „Lenktas marių mėnulis“ (1988),
  • „Koplytėlė šiaurėje“ (1990),
  • „Nakties viduramžiai“ (1996),
  • „Vigilijos“ (1997), Pauliaus Širvio literatūrinė premija (1997),
  • „Rytas su senstančiu imperatoriumi“ (1998),
  • „Vienas“ (2002),
  • „Užmigo žemė“ (2002),
  • „Ramu kaip prieš mirtį“ (2005),
  • „Mažoji rinktinė“ (2007), Antano Miškinio literatūrinė premija (2008),
  • „Birželio sodai“ (2008),
  • „Dešimt metų" (2010),
  • „Nepareisiu" (2011).

Poeto eilėraščiai patalpinti ir kituose poezijos rinkiniuose: „Po Juknėnų klevais" „Iš žemės žalumos„, „Tau, mamyte“, „Poezijos pavasaris. 2005„, „Ateini iš giesmės“, „Gamtos abėcėlė„, „Esi tik viena“, „Šen, vaikučiai pabiručiai" ir kt. V. Skripka yra ir trisdešimt septynių dainų žodžių autorius, kaip: „Aš nejutau„, „Aukštaitijos giesmė“, „Ąžuolai„, „Zuikių vestuvės“, „Gėlės„, „Kiekvienam po baltą beržą“ ir kitos.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]