Vytautas Liutikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vytautas Liutikas
Gimė: 1930 m. rugsėjo 17 d.
Kretingoje
Mirė: 1997 m. gruodžio 31 d. (67 metai)
Vilniuje
Sutuoktinis(-ė): Sabina
Vaikai:

Dalia ir Lilija

Veikla: fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas
Partija:
Alma mater: 1955 m. Vilniaus pedagoginis institutas

Vytautas Liutikas (1930 m. rugsėjo 17 d. Kretingoje1997 m. gruodžio 31 d. Vilniuje) – fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19371949 m. mokėsi Kretingos gimnazijoje. 19491955 m. neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame institute.

19491954 m. Kretingos vidurinės mokyklos mokytojas. 19541955 m. Kretingos rajono švietimo skyriaus vedėjas. 19551973 m. Švietimo ministerijos mokyklų valdybos viršininkas, aktyviai priešinosi mėginimams rusifikuoti mokyklas, skatino lietuviškų mokyklų tinklo plėtotę pietryčių Lietuvoje. Nuo 1955 m. Kauno politechnikos instituto Vakarinio fakulteto Vilniaus skyriaus ir kitų Vilniaus aukštųjų mokyklų dėstytojas. 1967 m. fizikos – matematikos mokslų daktaras, 1972 m. suteiktas docento vardas. 19731992 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto matematikos katedros vedėjas. 19921996 m. LR Seimo narys. 19961997 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius.

19541989 m. TSKP, iki 1990 m. LKP narys, 19901997 m. LDDP narys ir LDDP tarybos narys. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio I ir LKP XX suvažiavimų delegatas, aktyviai rėmęs LKP atsiskyrimą nuo TSKP ir reorganizavimą į LDDP. Nuo 1958 m. Lietuvos matematikų draugijos valdybos narys. Žmona Sabina, dukros Dalia ir Lilija.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskelbė paskelbė apie 20 matematiką populiarinančių straipsnių žurnaluose „Mokslas ir gyvenimas“, „Mokslas ir technika“, „Mokykla“, darbų apie procesų valdymo matematinius metodus, tikimybių teorijos ir matematinės statistikos panaudojimą pedagogikoje ir psichologijoje.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kaip skaičiuoti įvykių tikimybes, 1972 m.;
  • Moksleiviui apie tikimybių teoriją, 1976 m., antras leidimas rusų kalba 1983 m.;
  • Moksleiviui apie matematinę statistiką, 1978 m.;
  • Duona visam gyvenimui, pedagoginiai raštai;
  • Elementarioji tikimybių teorija: turinys ir dėstymo metodika, 1990 m., rusų kalba.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas Liutikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 528 psl.