Vytautas Kojala
| Vytautas Kojala | |
|---|---|
| Gimė | 1932 m. rugpjūčio 12 d. Širvintos, Ukmergės apskritis |
| Mirė | 2019 m. balandžio 25 d. (86 metai) Vilnius |
| Veikla | teisininkas, partinis veikėjas |
| Partija | 1952 m. SSKP |
| Alma mater | 1963 m. Vilniaus aukštoji partinė mokykla, 1964 m. Vilniaus universitetas |
Vytautas Kojala (1932 m. rugpjūčio 12 d. Širvintose, Ukmergės apskritis – 2019 m. balandžio 25 d. Vilnius) – Lietuvos teisininkas, advokatas, partinis veikėjas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1958–1959 m. Šalčininkų rajono komiteto II sekretorius. 1963 m. baigė Vilniaus aukštąją partinę mokyklą. 1963–1971 m. dirbo LKP CK. 1964 m. baigė Vilniaus universitetą. 1969 m. Sąjunginiame institute nusikalstamumo priežastims tirti apgynė disertaciją „Nepilnamečių nusikaltimo prevencija“, teisės mokslų kandidatas. 1971–1976 m. LKP Vilniaus miesto komiteto II sekretorius, kandidatas į LKP CK narius. 1975–1980 m. LSSR AT deputatas, Jaunimo reikalų komiteto pirmininkas.
1978–1984 m. Vilniaus aukštosios partinės mokyklos mokymo ir mokslo reikalų prorektorius, nuo 1981 m. profesorius. 1979 m. Visuomenės mokslų akademijoje prie SSKP CK apgynė disertaciją „Loginiai ir istoriniai teisėtumo įgyvendinimo aspektai“, teisės mokslų daktaras.[1][2] 1990–1992 m. Lietuvos teismo ekspertizės instituto mokslo darbuotojas, 1995–2015 m. advokatas. Rašė kriminologijos tema.[3]
Advokato praktikoje išgarsėjo 2001 m., kai gynė prieštaringos reputacijos verslininką Georgijų Dekanidzę, kurio sūnus Borisas Dekanidzė tapo paskutiniuoju nuteistuoju Lietuvoje, kuriam už žurnalisto Vito Lingio nužudymą įvykdyta mirties bausmė.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Visuomenė ir nepilnametis. – Vilnius: Mintis, 1974. – 59 p.
- Pirminė partinė organizacija – kolektyvo branduolys. – Vilnius, 1975. – 56 p.
- TSKP XXV suvažiavimas ir socialistinio teisėtumo stiprinimo problemos: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1976. – 17 p.
- Vadovavimo kolektyvumas. – Vilnius, 1986. – 45 p.
- TSRS Konstitucija – socialinio teisingumo pagrindas: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1987. – 22 p.
- Tarybinė konstitucija – socialistinio teisėtumo pagrindas (Deputato bibliotekėlė). – Vilnius: Mintis, 1987. – 17 p.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1982 m. LTSR nusipelnęs dėstytojas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Kojala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 352
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=K&sritis=S Archyvuota kopija 2015-02-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vytautas Kojala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 346 psl.