Vytautas Kazimieras Balčiūnas
Vytautas Kazimieras Balčiūnas (1924 m. lapkričio 29 d. Palonai, Baisogalos valsčius – 1978 m. lapkričio 27 d. Vilnius) – Lietuvos architektas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Brolis Vaclovas Balčiūnas. 1950 m. baigė Kauno universitetą.
1950 m. Mokslinių restauracinių gamybinių dirbtuvių Vilniuje vyr. architektas. 1960 m. po publikacijų TSRS spaudoje apie vadinamųjų feodalinių pilių restauravimą buvo priverstas atsistatydinti. 1961–1978 m. Miestų statybos projektavimo instituto Vilniuje vyr. architektas. Visuomeninių pastatų statyboje pritaikė gelžbetoninį surenkamąjį karkasą.[1]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Parengė kolūkių gyvenviečių, tipinių stambiaplokščių kaimo ir individualių gyvenamųjų namų projektų. Su kitais architektais suprojektavo:
- Panerių memorialinis muziejus, Vilnius, 1961 m.
- Sanatorija „Lietuva“, Druskininkai, 1973 m.
- Lazdynų gyvenamasis rajonas Vilniuje, 1967-1973 m., 1974 m. Lenino premija
- Justiniškių gyvenamasis rajonas Vilniuje, 1983-1990 m.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lazdynai, su arch. J. Vanagu, 1983 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Marta Baužienė. Vytautas Kazimieras Balčiūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 486 psl.