Vudstoko festivalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Vudstokas)
Festivalio logo (aut. Arnoldas Skolnickas)
Memorialinė lenta festivalio vietoje

Vudstoko festivalis (sutr. Vudstokas) – žymus, 1969 m. rugpjūčio 15–18 d. JAV vykęs roko muzikos festivalis.

Vienas žymiausių roko festivalių, palikęs ryškų pėdsaką muzikos istorijoje. Atspindėjo 7-ojo dešimtmečio – hipių epochos nuotaikas. Per lietingą savaitgalį festivalyje pasirodė 32 muzikantai.[1]

Pasiruošimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Festivalį sumanė JAV renginių prodiuseriai Michaelis Langas, Artis Laurencas Kornfeldas, verslininkai Joelis Rosenmanas ir Džonas P. Robertsas.

1968 m. M. Langas turėjo truputį festivalių organizavimo patirties, prisidėjo rengiant Majamio dviejų dienų pop festivalį (25 tūkst. klausytojų).[2]

1969 m. pradžioje verslininkai Džonas P.Robersas ir J.Rosenmanas Manhatane statė stambų garso įrašų studijos kompleksą „Media Sound“. Prodiuserių M.Lango ir A.L. Kornfeldo advokatas, tada teikęs teisines paslaugas minimo komplekso statybose, pasiūlė prodiuseriams susisiekti su Džonu P.Robertsu ir J.Rosenmanu dėl panašios, mažesnės studijos pastatymo Vudstoke. Robertsas ir Rosenmanas sugalvojo surengti festivalį, kuriame dalyvautų menininkai, besilankantys Vudstoko regione (pvz. Bobas Dylanas). Kornfeldas ir Langas sutiko su pasiūlymu. 1969 m. įkurta įmonė „Woodstock Ventures“. Jos biurai įrengti 47-osios Vakarų 57-osios gatvės aukšte Manhatane.[2] Festivalis suplanuotas pelningu, tikėtasi ~50 tūkst. lankytojų.[2]

Festivalis pavadintas Vudstoku, mat planuotas Vudstoko mieste. Miestas neleido surengti renginio, baiminantis, kad apsilankys apie milijoną žmonių. Tada festivalis perkeltas į Volkilo (angl. Wallkill) miestą, šalia siūlomos įrašų studijos, priklausiusios Aleksandrui Tapozui. Vietiniai tam nepritarė, renginio vos neatšaukė. Galop festivalis perkeltas į didelį ūkį, ~65 km pietvakariau Vudstoko.[2]

1969 m. balandį Creedence Clearwater Revival tapo pirmąja festivaliui užsakyta grupe (honoraras – 10 tūkst. dolerių; dabar būtų ~70 tūkst. dolerių).[3]

Išankstinis bilietas kainavo 18$ (dabar būtų ~100$), perkant renginyje – 24$. Bilietai pardavinėti tik įrašų parduotuvėse didesniame Niujorko rajone ir Manhatano centre esančiame „Radio City Station“ pašte. Parduota ~186 tūkst. išankstinių bilietų.[4]

Vėlokai pakeitę vietą, rengėjai prarado daug organizacinio laiko. Likus 3 dienoms iki renginio, organizatorių susitikime Rosenmanas statybos meistrų paprašė pasirinkti: arba užbaigti aptvėrimo ir bilietų būdeles (be kurių Robertsui ir Rosenmanui po festivalio grėsė bankrotas), arba bandyti užbaigti statyti didžiąją sceną. Kitą rytą, trečiadienį, paaiškėjo, kad pirmasis variantas nebetinkamas. Per naktį į festivalio vietą buvo atvykę 50 tūkst. ankstyvųjų lankytojų. Likusį savaitgalį festivalio lankytojai tiesiog plaukė į festivalio teritoriją su bilietais ar be jų, išgriovę apsauginę festivalio teritorijos tvorelę.[5]

Festivalis pranoko lūkesčius, susirinko 500 tūkst. „gėlių vaikų“. Dėl liūčių viskas skendėjo purve, trūko švaros, tualetų, vandens nusiprausti. Bet jautėsi harmonija, lankytoai „užsikrėtė“ Vudstoko dvasia.

Per festivalį Salivano apygarda paskelbė nepaprastąją padėtį. Netoliese renginio teritorijos veikusios „Stewart“ oro pajėgų bazės darbuotojai padėjo užtikrinti tvarką, perkelti atlikėjus į koncerto vietą ir iš jos.[6]

Renginys nebuvo pelningu organizatoriams Robertsui ir Rosenmanui. 1970 m. kovą, išleidus dokumentinį filmą apie festivalį, pelniusį Oskarą, jų finansai pasitaisė.

Eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji diena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ričardo Heivenso pasirodymas festivalyje

16.00 val. festivalį turėjo atidaryti Los Andželo grupė Sweetwater. Grupės muzikantai užstrigo kamščiuose, vėlavo.[7] Pirmoji festivalio diena prasidėjo valanda vėliau. Pirmasis scenoje koncertavo amerikiečių gitaristas Ričardas Heivensas. Be savo dainų Heivensas atliko keletą žinomų Bitlų kūrinių, o pasirodymą baigė kompozicija „Freedom”, kurios motyvuose skambėjo afroamerikiečių protestantų dainos „Sometimes I Feel Like a Motherless Child” motyvai.[8]

Prieš grupės „Sweetwater” koncertą, ant scenos išėjo indų guru ir jogas Svami Satčidananda, pasakęs neilgą kalbą. Ji įtraukta į festivalio dokumentinį filmą. Po Timo Hardino koncerto prasidėjo lietus. Ravi Šankaras lietų ignoravo, atliko 3 kūrinius. Grupė The Incredible String Band, turėjusi pakilti į sceną po Ravi Šankaro, dėl nesibaigiančio lietaus, atsisakė groti. Vietoj jos koncertavo folko muzikantė Melani, atlikusi 25 min. trukmės dainą. Dainos motyvuose skambėjo Bobo Dylano dainos „Mr. Tambourine man” versija. Atlikėjai koncertuojant, žmonės ėmė degti žvakeles. Jos įkvėpė solistę parašyti dainą „Lay Down (Candles in the Rain)”, išleistą po metų.[9]

Vokalistė Džoana Baez, prieš užlipdama į didžiąją festivalio sceną, laisvojoje scenoje atliko nedidelį kūrinį. Nors buvo šeštą mėnesį nėščia, bet savo pasirodymu uždarė pirmąją festivalio dieną. Jai dainuojant, į sceną išėjo Džefris Šertlefas ir jie atliko keletą kompozicijų, įskaitant The Byrds dainą „Drug Store Truck Drivin' Man", kurią Šertlefas paskyrė tuometiniam Kalifornijos gubernatoriui Ronaldui Reiganui. Scenoje Džoana Baez viešai papasakojo savo vyro Deivydo Hareso arešto istoriją. Po Džoanos Baez pasirodymo lietus sustiprėjo.

Antroji diena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klausytojai

Antroji festivalio diena prasidėjo nepopuliarios Bostono grupės Quill koncertu. Jis baigtas daina „Waitin’ for You”, per kurią muzikantai mėtė klausytojams mušamuosius instrumentus.

Amerikiečių psichodelinio roko grupės Country Joe and the Fish dainų autorius ir vokalistas Kantris Joe Makdonaldas sugrojo pusvalandžio akustinį kūrinį. Vėliau muzikantas prisiminė:

Ten buvo per daug žmonių. Aš buvau išsigandęs. Jie surado gitarą Yamaha FG-150, pririšo prie jos virvelę ir mane išstūmė į sceną.. [10]

Per paskutinę dainą, Kantris Joe Makdonaldas įtikino žmones jam pritarti, sakydamas: „Aš nežinau, kaip Jūs ketinate kada nors sustabdyti karą, jeigu negalite dainuoti geriau už mane. Jūsų ten daugiau kaip 300 tūkstančių, ir aš noriu, jog Jūs pradėtumėte dainuoti”.[11] Muzikantas nulipo nuo scenos, žmonėms garsiai plojant ir raginant bisui.[12]

Santana ir jo to paties pavadinimo grupė, išleidusi 1969 m. rugpjūčio mėn. debiutinį albumą, buvo mažai žinomi publikai. Scenoje grupė pasirodė taip puikiai, jog jos atlikta daina „Soul Sacrifice” buvo įtraukta į dokumentinį filmą apie Vudstoko festivalį.

Liūčiai įsisiautėjus, nebebuvo galima įjungti elektrinių instrumentų. Tada į sceną užlipo į festivalyje neplanuotos grupės The Lovin’ Spoonful vokalistas Džonas Sebastjanas, kuris su akustine gitara sugrojo 5 dainas, tarp jų ir kompoziciją „Younger Generation”. Ji skirta vaikui, gimusiam per Vudstoko festivalį.[11]

Grupė The Incredible String Band, atsisakiusi penktadienį groti dėl lietaus, šeštadienį ant scenos užlipo ir sugrojo keletą psichodelinio folko kūrinių. Šeštadienį scenoje taip pat pasirodė sunkiojo roko grupė Mountain, iki festivalio koncertavusi vos kelis kartus.[13] Grateful Dead pasirodymą lydėjo techniniai nesklandumai. Po dainų „Mama Tried” ir „High Time” stojo ilga pauzė, kurią lydėjo žiūrovų riksmai. Creedence Clearwater Revival į sceną pakilo jau po vidurnakčio, kai nemaža dalis žiūrovų miegojo. Apie 3.30 val. scenoje kelias dainas atliko Sly & the Family Stone. The Who niekaip neišsprendę ginčo su festivalio organizatoriais dėl apmokėjimo klausimų, į sceną nelipo iki pat penktos valandos ryto. Viena jų įsimintiniausių atliktų dainų Vudstoko festivalyje – „See Me, Feel Me”, kurią grupė atliko, jau auštant ir kylant saulei. Festivalio metu taip pat skambėjo ir kitos jų žinomos dainos, kaip: „My Generation”, „Naked Eye”.

Jefferson Airplane uždarė antrąją festivalio dieną. Scenoje grupė pasirodė 7.30 val. ryto vietoj to, jog turėjo koncertuoti 10.00 val. šeštadienio vakaro.[14]

Trečioji diena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klausytojai per Džou Kokerio pasirodymą

Trečiosios dienos koncertai turėjo vykti tik 9 valandas. Bet vėlų sekmadienio vakarą, nusileidus saulei, pasirodymai tęsėsi.

Džou Kokeris buvo pirmasis paskutinės festivalio dienos atlikėjas. 14.00 val. jis užlipo į sceną ir koncertą pradėjo daina „Dear Landlord”, o baigė Bitlų kūriniu „With a Little Help from My Friends”. Su šia daina Kokeris įtrauktas į filmą apie Vudstoką. Po Kokerio pasirodymo, festivalį kelioms valandoms sustabdė liūtis.

Po jos, į sceną užlipo grupės Country Joe and the Fish muzikantai. Po šios grupės scenoje turėjo pasirodyti Ten Years After. Muzikantai perspėti, kad dėl vandens rizikuoja būti gali nutrenkti elektros srove. Grupės lyderis Elvinas Li atsakė, kad tokiu atveju, jie parduos daugiau įrašų. Dėl lietaus grupė kilo problemų su instrumentais, ypač išsiderino gitaros. Teko daryti pauzes, jas derinti. Kilo problemų ir dėl video įrašų, neveikė įrašymo technika.[15] Džonis Vinteris sulaukė vidurnakčio atlikdamas aštuonias dainas. Grupė Crosby, Stills, Nash and Young pradėjo koncertuoti ~3.00 val. nakties. Šiai grupei tai buvo tik antras koncertas. Grupės muzikantai scenoje irgi turėjo bėdų su technika ir instrumentais. Apie šeštą valandą pirmadienio ryto scenoje pasirodė 9 narių Paul Butterfield Blues Band.

Jimi Hendrixas su savo nauja grupe Gypsy Sun and Rainbows turėjo festivalį uždaryti vidurnaktį, tačiau dėl jo vėlavimo į sceną išėjo tik pirmadienį, 9 val. ryto. Klausytojų, kurių festivalio įkarštyje buvo >500 tūkst, prasidėjus Hendrixo pasirodymui sumažėjo iki 35 tūkst. Hendrixas koncertavo su dideliu atsidavimu, spektaklio pabaigoje jis sugrojo JAV himno versiją. Tuo metu buvo pats Vietnamo karo įkarštis, dėl ko muzikantas grodamas kūrinius naudojo karo garsus primenančius efektus. Hendrixo pasirodymas truko dvi valandas, laikomas vienu ilgiausių jo karjeroje. Koncertą sudarė 18 dainų (įskaitant improvizacijas). Pasirodymą Hendrixas baigė hitu „Hey Joe“. Hendrixas tapo vienu fotogeniškiausių ir talentingiausių festivalio atlikėjų, nors grojo prieš beveik tuščią lauką.[16][17][18][19]

Svami Satčidananda sakoma festivalio atidarymo kalba

Tvarkaraštis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Penktadienis, rugpjūčio 15 d. – šeštadienis, rugpjūčio 16 d.
Atlikėjas Laikas Pastabos
Richie Havens 5:07 – 5:54 val. Buvo pakviestas atidaryti festivalį po to, kai policija sustabdė „Sweetwater“ muzikantus, vykstančius į festivalį, o kiti menininkai vėlavo greitkelyje.
Satchidananda Saraswati 7:10 – 7:20 val. Pasakė įkvepančią festivalio atidarymo kalbą.[20]
Sweetwater 7:30 – 8:10 val.
Bert Sommer 8:30 – 9:15 val. Sulaukė pirmųjų festivalio ovacijų po „Simon and Garfunkel’s" dainos „America”.
Tim Hardin 9:20 – 9:45 val.
Ravi Shankar 10:20 – 10:35 val. Grojo per lietų.
Melanie 11:00 – 11:20 val. Pasirodė scenoje neplanuotai po to, kai „Incredible String Band“ atsisakė koncertuoti per lietų.
Arlo Guthrie 11:55 – 12:25 val.
Joan Baez 12:55 – 2:00 val. Buvo šeštą mėnesį nėščia.
Šeštadienis, rugpjūčio 16 d. – sekmadienis, rugpjūčio 17 d.
Atlikėjas Laikas Pastabos
Quill 12:30 – 12:45 val.
Country Joe McDonald 1:20 – 1:30 val. Užlipo į sceną neplanuotam solo pasirodymui, kai Santana dar nebuvo pasirengęs koncertuoti. Kitą dieną Joe vėl pasirodė su „The Fish“.
Santana 2:00 – 2:45 val.
John Sebastian 3:30 – 3:55 val. Sebastianas nebuvo įtrauktas į išankstinį festivalio atlikėjų sąrašą, jis labiau lankėsi festivalyje nei ketino groti, bet buvo pakviestas į sceną, laukiant suplanuotų atlikėjų.
Keef Hartley Band 4:45 – 5:30 val.
The Incredible String Band 6:00 – 6:30 val. Grupė iš pradžių ketino pasirodyti pirmą dieną po Ravi Šankaro, tačiau liūties metu atsisakė koncertuoti ir buvo perkelta į antrą dieną.
Canned Heat 7:30 – 8:30 val.
Mountain 9:00 – 10:00 val. Šis pasirodymas buvo tik trečiasis jų kaip grupės koncertas.[21]
Grateful Dead 10:30 – 12:05 val.
Creedence Clearwater Revival 12:30 – 1:20 val.
Janis Joplin su Kozmic Blues Band[22] 2:00 – 3:00 val.
Sly and the Family Stone 3:30 – 4:20 val.
The Who 5:00 – 6:05 val. Buvo trumpam pertraukti Abbie Hoffman.[23]
Jefferson Airplane 8:00 – 9:40 val. Prie grupės prisijungė pianinu Nicky Hopkins.
Sekmadienis, rugpjūčio 17 d. – pirmadienis, rugpjūčio 18 d.
Atlikėjas Laikas Pastabos
Joe Cocker ir The Grease Band 2:00 – 3:25 val. Atliko „With a Little Help From My Friends“.[24]
Country Joe and the Fish 6:30 – 8:00 val. Country Joe McDonald’s antrasis pasirodymas.
Ten Years After 8:15 – 9:15 val.
The Band 10:00 – 10:50 val.
Johnny Winter Vidurnaktis – 1:05 val.
Blood, Sweat & Tears 1:30 – 2:30 val.
Crosby, Stills, Nash & Young 3:00 – 4:14 val.
Paul Butterfield Blues Band 6:00 – 6:45 val.
Sha Na Na 7:30 – 8:00 val.
Jimi Hendrix / Gypsy Sun & Rainbows 9:00 – 11:10 val. Koncertavo keliagubai mažesniam festivalio lankytojų skaičiui negu buvo susirinkę iš pradžių.[25]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. By Spencer Bright for MailOnline. Forty far-out facts you never knew about Woodstock, 2009. [1]
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Benarde Scott R. Stars of David: Rock’n'roll’s Jewish Stories. Brandeis University Press. p. 126. ISBN 978-1584653035. Four Jews organized the Woodstock Festival: Michael Lang, Artie Kornfeld, John Roberts, and Joel Rosenman. [2]
  3. Dowling, Stephen (August 15, 2019). „50 Facts about Woodstock at 50: Money“. BBC. [3]
  4. 1969: Woodstock music festival ends. On this Day: 1950–2005. BBC News. August 18, 1969. [4]
  5. Rosenman Joel, Roberts John, Pilpel Robert (1974). Making Woodstock.
  6. Woodstock Now & Then. VH1 (Documentary). 2009.
  7. Spencer Bright for MailOnline. Forty far-out facts you never knew about. [Woodstockhttps://www.dailymail.co.uk/tvshowbiz/article-1204849/Forty-far-facts-knew-Woodstock.html]
  8. Barbara Maranzani.10 Things You May Not Know About Woodstock, 2013. [5]
  9. By Elliot Tiber. How Woodstock Happened… Part 1. [6]
  10. Countrys Joe svetainėje skelbiama informacija. How Much Wood Could a Woodstock Stock? [7]
  11. 11,0 11,1 Woodstock (film), 1970.
  12. John Storey. Culture and Power in Cultural Studies: The Politics of Signification. Edinburgh University Press, 2010–202 psl.
  13. Bruce Eder. Mountain. [8]
  14. Paul Kantner talks Woodstock, Jefferson Starship and smashed cars. Jefferson Starship founder Paul Kantner talks to Gavin Allen about the legacy of Woodstock, 2013. [9]
  15. Maik Evans and Pol Kingsberg. Woodstock: Three Days that Rocked the World.— Sterling,— ISBN 1-402-78034-6.
  16. UC Berkeley Library Social Activism Sound Recording Project: Anti-Vietnam War Protests – San Francisco Bay Area.
  17. Fornatale, Pete. Back to the Garden: The Story of Woodstock. – Simon & Schuster, 2009. – ISBN 9781416591191.
  18. by Jeff Dufour. Woodstock producer: Roy Rogers, not Hendrix, could have closed. [10]
  19. Cross, Charles R. (2005). Room Full of Mirrors: A Biography of Jimi Hendrix. Hyperion. ISBN 978-1-4013-0028-9.
  20. „Woodstock Guru“. Sri Swami Satchidananda.
  21. "West, Leslie. „ Encyclopedia of Popular Music, 4th ed. Ed. Colin Larkin. Oxford Music Online.Oxford University Press. Web
  22. „Janis Joplin“. Encyclopædia Britannica. 2006 m. rugsėjo 24 d. Nuoroda tikrinta October 3, 2008.
  23. „The Woodstock Wars“. newyorker.com. Nuoroda tikrinta July 2, 2015.
  24. „Cocker, Joe“. Encyclopedia of Popular Music, 4th ed. Colin Larkin (ed.). Oxford Music Online. Oxford University Press.
  25. „Hendrix and Woodstock: 10 Little Known Facts about the Performance That Defined the '60s“. WPI. Suarchyvuotas originalas 2015-09-11. Nuoroda tikrinta 2020-11-22.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]