Vranovas prie Toplios

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vranovas prie Toplios
svk. Vranov nad Topľou
   Coat of arms of Vranov nad Topľou.png      Vranov SK flag.svg   
Vranov nad Topľou, general view.jpg
Miestas iš toli

Vranovas prie Toplios
48°52′51″ š. pl. 21°40′24″ r. ilg. / 48.88083°š. pl. 21.67333°r. ilg. / 48.88083; 21.67333 (Vranovas prie Toplios)Koordinatės: 48°52′51″ š. pl. 21°40′24″ r. ilg. / 48.88083°š. pl. 21.67333°r. ilg. / 48.88083; 21.67333 (Vranovas prie Toplios)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Slovakijos vėliava Slovakija
Kraštas: Prešovo kraštas
Apygarda: Vranovo prie Toplios apygarda
Įkūrimo data: 1363 (miesto teisės)
Gyventojų (2005): 23 063
Plotas: 31,1 km²
Tankumas (2005): 742 žm./km²
Altitudė: 132 m
Pašto kodas: 093 01
Tinklalapis: www.vranov.sk
Commons-logo.svg Vikiteka: Vranovas prie TopliosVikiteka

Vranovas prie Toplios (svk. Vranov nad Topľou) – rytų Slovakijos miestas Rytų Slovakijos žemumoje prie Toplios upės, netoli Košicės ir Prešovo. Administracinis Vranovo prie Toplios apygardos (okres Vranov nad Topľou) centras Prešovo krašte. Gyvena 23,0 tūkst. žmonių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietė bažnytiniuose dokumentuose minėta nuo IX a. 1363 m. gavo miesto teises. XV a. mieste smarkiai vystėsi amatai, nes karalius suteikė privilegiją rengti amatų muges. Nuosavybės teise ėmė valdyti miestą Batorų giminė. 1831 ir 1848 m. miestas buvo atsidūręs sukilimų įvykių sukūriuose, po kurių prasidėjo sunkūs laikai. Ekonominis nuosmukis tęsėsi iki pat XX a. vidurio. 1948 m. mieste prasidėjo industrializacija, Vranovas rajone tapo chemijos (Bukóza works), statybinių medžiagų gamybos, siuvimo (Slovenka), maisto pramonės įmonių centru.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp miesto gyventojų Romos katalikai sudaro 62,51%, graikų katalikai - 20,13%, evangelikai - 7,16%, stačiatikiai - 0,62%. Pagal tautinę sudėtį: 93.11% – slovakai, 4.40% – romai, 0.61% – čekai, 0.27% – rusinai, 0.25% – ukrainiečiai.

Įžymybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste pastatyti išskirtinės architektūros kulto statiniai. Tarp jų: gotikinė XV a. bažnyčia (perstatyta 1578 ir 1718 m.), barokinis vienuolyno pastatas (nuo 1718 m.), neogotikinė evangelikų liuteronų bažnyčia (19301935 m.), reformatų bažnyčia (XX a. pr.), sinagoga (1923 m.). Iš kitų Vranove reikšmingų statinių – klasicizmo stiliaus dvaro rūmai, pastatyti viduramžių pilies vietoje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]