Vorai
| Araneae | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Vorai | ||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
| ||||||||
| Binomas | ||||||||
| Araneae Clerck, 1757 | ||||||||
| Vorų pobūriai | ||||||||
Vorai (Araneae) – bestuburių gyvūnų būrys, kurio atstovai sugeba gaminti voratinklių šilką, turi aštuonias kojas ir neturi sparnų. Šie nariuotakojai randami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Iš viso priskaičiuojama apie 38 000 rūšių.
Biologijos mokslo šaka, tirianti vorus ir voragyvius, vadinama arachnologija.
Virškinimo sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Susideda iš priekinės, vidurinės ir užpakalinės žarnų. Galvos apačioje tarp chelicerų yra mikroskopiška burnos angelė. Iš burnos maistas patenka į ryklę, stemplę, siurbiamajį skrandį. Šie trys sudaro priekinę ektoderminę žarnos dalį. Šių žarnos skyrių sienelės išklotos chitinu. Į ryklę atsiveria seilių liaukų latakais. Pusiau skystą maistą voras iščiulpia palikdamas kietą dangalą.
Kraujotakos sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išilgai krūtingalvės ir pilvelio eina stambi nugarinė kraujagyslė. Pilvelyje sustorėjusi ji sudaro vamzdelio pavidalo širdį. Širdis turi kelias poras ostiumų su vožtuvais. Pro ostiumus kraujas patenka į širdį iš aplinkširdinės ertmės. Kraujotakos sistema neuždara, kraujas teka ne tik kraujagyslėmis, bet ir kūno ertmėmis. Voro kraujas neturi dažo.
Šalinimo sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vorai turi Malpigijaus vamzdelius, kurie atsiveria į rektalinį maišelį. Ekskretas išteka pro analinę angą.
Nervų sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Voras turi pilvinę nervų grandinėlę, kurios priekiniame gale yra stambus antryklinis ir poryklinis ganglijai. Antryklinis ganglijas vadinamas voro galvos smegenimis. Iš jutimo organų voras turi akis ir lytėjimo organus. Lytėjimo organai yra plaukeliuose, kurie dengia galūnes ir pedipalpus. Voras turi 8 paprastas akis.
Vorų dauginimasis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vorai – skirtalyčiai. Jų lytinę sistemą sudaro poriniai išvedamieji latakai, kurie jungiasi į vieną. Šis atsiveria į pirmąjį pilvelio segmentą. Kiekvienos rūšies poravimasis ir kopuliacija gana skirtingi ir tai susiję su vorų elgsenos ypatumais. Manoma, kad patinus privilioja patelių išskiriami feromonai, jų voratinklis ir iš dalies grynai optiniai dirgikliai.
Dar prieš apvaisinimą patinai atlieka sudėtingus ritualinius šokius, atkreipdami plėšrios patelės dėmesį, kad ši nepalaikytų jų grobiu. Šie šokiai beveik visada susiję su palpų ir kojų vibracija bei ritmiškais pilvelio trūkčiojimais. Šie šokiai atskirų rūšių yra nevienodi. Gaubtatinklių vorų šeimos patinai kartais šalia patelės voratinklio daro mažus tuoktuvinius tinklus, ant kurių jie stengiasi privilioti patelę savo „šokiais”.
Savotiški yra šokliavorių ir plėšriavorių ritualiniai šokiai, kuriais stengiasi privilioti patelę. Tam patinėliai užima būdingą poravimosi padėtį: aukštai iškelia priekines kojas ir ritmiškai jomis siūbuoja, po to palpais pabarbena į pagrindą. Šis procesas kartojasi tol, kol patelė su patinu suartėja.
Guolininko patinėliai pagauna grobį, kruopščiai jį apipina voratinkliu ir kaip savotiška „dovaną“ perduoda patelei. Jei ši nusiteikusi poravimuisi, tai priima dovaną ir tuojau pradeda ėsti grobį. Kol ši čiulpia dėl fermentų suardytos aukos audinius ir susidariusią skystą tyrelę, patinas suspėja ją apvaisinti. Kitų rūšių patinėliai neatneša dovanos, tačiau laukia poravimosi tol, kol išsirinkta patelė maitinasi.
Kai kurių rūšių vorų patinai turi striduliacinius organus, kurie dėl savo savotiškos sandaros sukelia garsą. Kilpininkų poravimosi metu dreba pilvelis, kuris sukelia striduliacinių organų trynimąsi ir todėl girdimas garsas.
Kopuliacija įvyksta, kai patinėlio palpo embolijus įvedamas į patelės lytinius takus. Per embolijaus viršuje esančią angą sėklinis skystis patenka į patelės sėklos priimtuvą ir ten laikomas, kol bus apvaisinamas kiaušinėlis. Paprastai kopuliacijos metu patinėlis paeiliui naudojasi vienu iš palpų ir retkarčiais (dauguma ratavorių, virpūnėlis) įveda abu embolijus iš karto. Kopuliuojančių vorų pozos gana įvairios ir savitos kiekvienai šeimai ar net artimų rūšių yra labai skirtingos (pvz., Araneus pallidus apglėbia kojomis patelės galvakrūtinę ir įveda embolijų į epigyną iš apačios, o paprastojo kryžiuočio patinėlis apgaubia patelės pilvelį ir įveda embolijų į epigyną iš viršaus).
Kopuliacijos metu patelę dažnai ištinka katalepsija (nuomaris), kuri gali tęstis nevienodą laiką. Atsigavusi po šios būsenos ji daugeliu atveju užpuola ir suėda patinėlį (paprastasis vapsvavoris, kilpininkas, Latrodectus). Tačiau daugumos rūšių patinai (kryžiuotis, pasalūnas) pabėga ir ne visada tampa patelių auka. Kampavorio patelės visai nesistengia nužudyti patinėlio, kai šis prie jos prisiartina. Patinėlius tiek išsekina patelių paieška, meilikavimasis ir kopuliacija, kad jie paprastai nugaišta per apvaisinimą arba tuoj po jo. Šokliavorių patelės taip pat nerodo agresijos patinui.
Reikšmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kadangi vorai yra grobuonys, naikinantys dažniausiai kenksmingus vabzdžius – muses, uodus ir pan., juos reikėtų laikyti naudingais gyvūnais. Tačiau kai kurių vorų įkandimai sukelia ligų simptomus, sunkius susirgimus, kartais net mirtį. Yra labai pavojingų vorų (karakurtas) ne tik laukiniams bei naminiams gyvūnams, bet ir žmonėms. Karakurto įkandimas dažnai sukelia mirtį.
Kokonas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apvaisintos patelės maždaug po 2-6 savaičių pradeda dėti kiaušinėlius. Speciali voratinklinių karpučių liauka gamina voratinklinę medžiagą, kurią panaudoja kiaušinėlių kokonui. Daugumos vorų rūšių kokone būna keliasdešimt kiaušinėlių, o kai kurie tarantulai jų gali turėti net 300-700. Patį paprasčiausią kiaušinėlių kokoną gamina virpūnėlis (Pholcus). Jis susideda tik iš padrikų voratinklio siūlų, todėl per jį gerai matosi patys kiaušinėliai. Tačiau kitų vorų kokonas sudarytas iš dvigubos sienelės ir gerai užmaskuojamas. Piltuvininkų (Agelenidae), plokščiavorių (Gnaphosidae) kokonas plokščias, lęšio pavidalo, ir gana priplotas prie kokio nors substrato. Neretai jo paviršius būna pridengtas dirvos dalelėmis, smulkiais šapeliais ar šakelėmis. Rutulio formos kokoną gamina kryžiuočiai (Araneidae) ir plėšriavoriai.
Svarbesnės Lietuvos vorų šeimos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Virpūnėliai – Pholcidae
- Plyšiavoriai – Segestriidae
- Ratavoriai – Dysderidae
- Šeriuotvoriai – Mimetidae
- Storagalviai – Eresidae
- Kilpininkai – Theridiidae
- Gaubtatinkliai – Linyphiidae
- Storažandžiai – Tetragnathidae
- Kryžiuočiai – Araneidae
- Plėšriavoriai – Lycosidae
- Guolininkai – Pisauridae
- Lūšiavoriai – Oxyopidae
- Piltuvininkai – Agelenidae
- Sidabriukai – Cybaeidae
- Dirvavoriai – Hahniidae
- Raizguoliai – Dictynidae
- Gležnavoriai – Anyphaenidae
- Grumstavoriai – Liocranidae
- Maišavoriai – Clubionidae
- Plokščiavoriai – Gnaphosidae
- Vaiduokliavoriai – Zoridae
- Vikrūnai – Philodromidae
- Krabvoriai – Thomisidae
- Šokliavoriai – Salticidae
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] 
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |