Voluinėnai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Voluinėnai, arba volynėnai (ukr. Волиняни, rus. Волыня́не), – rytų slavų genčių sąjunga, minima seniausiuose Rusios ir Bavarijos metraščiuose. Pagal pastaruosius voluinėnai X a. turėjo apie 70 tvirtovių. Kai kurie istorikai mano, kad voluinėnai ir bužanai buvo dulebų palikuonys.
Voluinėnai gyveno Voluinės regione, kuris apėmė šių dienų rytų Lenkiją, vakarų Ukrainą ir pietų Baltarusiją.
Pagrindiniai Voluinėnai miestai buvo Voluinė ir Voluinės Volodymyras. Archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad voluinėnai užsiminėjo žemdirbyste ir gausiais amatais, pvz., kalvyste, metalo liejimu, puodininkyste.
981 m. genčių sąjunga buvo Kijevo kunigaikščio Vladimiro I pajungta ir tapo Kijevo Rusios dalimi. Vėliau voluinėnų teritorijoje susikūrė Haličo-Voluinės kunigaikštystė.
| ||||||||||||||||||||||